Jei pasijutai popieriniu laiveliu audringoje gyvenimo jūroje
Pažintis su saviugdos ir gyvenimu konsulatu Jevgenijumi Černyš prasidėjo virtualioje erdvėje. Įsisukus karuselei, kai nežinai, nei kas tu, nei koks tavo kelias, nei ką tu gali ir moki daryti, kai iki kritinės ribos sumažėja savivertė ir pasitikėjimas, viena pažįstama į elektroninį paštą įmetė nuorodą ir trumpą prierašą: pažiūrėk, gal padės. Tai buvo Jevgenijaus Černyš video įrašas apie 7 pakopas.
Tik, atvirai pasakysiu, ne iškart puoliau žiūrėti. Jau tiek tų video įrašų, mokančių gyventi, peržiūrėta, ne viena knyga perskaityta, ne vienas seminaras išklausytas, o tų laukiamų permainų kaip nėra, taip ir nėra. Ne sykį sau ir draugėms išpoškindavau: visa tai niekai, dar vienas mulkinimas. Vien pasakymo, kad namo siena balta ir mūrinė man patikėti neužteko. Turėjau pati pačiupinėti ir tuo įsitikinti. Tad visos meditacijos, transformacijos ir visi kiti dalykai buvo, tarsi, rūkas, kuriame aš, lyg tas ežiukas, gyvenimo prasmės ieškojau ir niekaip negalėjau surasti.
Gal būčiau tą nuorodą taip ir pamiršusi, jei ne ją atsiuntusi pažįstama, po kelių dienų pasiteiravusi: ir kaip tau tas įrašas?..
Pradėjusi klausyti nustebau: Jevgenijus neįtikinėjo, kad siena balta ir mūrinė, o sakė, kad pačiam viską reikia išsiaiškinti, nes tik sąmoningai suvokdamas visa tai, kas vyksta, pažinsi save ir savo gyvenimo prasmę.
Netrukus iš Jevgenijaus gavau ir pirmąsias pamokas. Nesakau, kad buvo paprasta. Metodika paprasta, bet tai, kas už jos... Kartais pritrūkusi kantrybės pareikšdavau: žinai, Jevgenijau, mano jaunystės laikais sakydavo – tu jaunesnė, tu ir daryk, tad ar negali pats viską už mane padaryti. Nusijuokdavo ir nedarydavo, nes tik pats žmogus turi suvokti tau siunčiamas pamokas, suvokti, kodėl tu jas gauni, ko turi išmokti.
Tiek per seminarus, tiek stovyklose Jevgenijus siekė, kad kiekvienas dalyvis išvažiuotų ne tik sužinojęs, bet ir išmokęs.
Šį norą atspindi ir jo sukurtas jau sausio mėnesį startuojantis unikalus projektas pavadintas IŠMOKYKLA – pirmoji virtuali dvasingumo mokykla pasaulyje.
Kiekvienas per savo gyvenimą mokymuisi atiduodame ne vienerius metus. Mokydamiesi mokykloje, studijuodami universitetuose mes mokomės gausybės dalykų, kurių didžiąją dalį, deja, užmirštame. Užmirštame, nes ta informacija – mums tik balastas. Taip gražiai skambantis bendras išprusimas, kuriuo ne vienas didžiuojamės, yra tik kalėdinis žaisliukus ir net nepakabintas. Ko verta informacija, jei mes ją žinome vien tam, kad žinome, bet nepanaudojame kurdami savo gyvenimą?. Ko vertos diskusijos apie pasaulio politines peripetijas, jei mes nesugebame sukurti normalių santykių su savo artimaisiais? Nors šiandien daug kur kalbama apie minties ir žodžio galią, bet ar dažnai susimąstome, ką sukuria mūsų paleistas žodis? Į galvą šovusi mintis? Ar susimąstome, ką auginame skųsdamiesi, kad blogai gyvename, teisdami kitus, piktindamiesi, kiek aplink mus yra negerovių, gerumu ir piktumu vaikus siųsdami ten, ko patiems nepavyko pasiekti?
Jevgenijaus projekto tikslas – padėti kiekvienam norinčiam susivokti, ką jis sukuria savo mintimis, žodžiais, emocijomis. Pasak J.Černyš, šio projekto dalyviai išmoks to, ko nemokina mokykloje.
Gyvename materialiame pasaulyje, todėl neretai dvasingumas ir materialumas – lyg du tarpusavyje nesiderinantys dalykai: turtinas – nedvasingas, dvasingas – neturtingas. O kaip galvojame, taip ir gyvename, nes nesusimąstydami, kad tai – tik mūsų pačių pasirinkimas. Išmokyti subalansuoti dvasingumą ir materialumą – tai dar vienas projekto tikslas.
Ir, be abejo, kaip tapti savo gyvenimo šeimininku, neperkeliant atsakomybės likimui, tėvams, valdžiai, politikai?.
Viso to svarbiausia ašis – savęs pažinimas, nes tik pažinęs save tampi savo gyvenimo kūrėju.
Nors dvasiškai augant labai svarbus gyvas bendravimas, virtuali erdvė turi savo privalumų. Ką ir besakyti, ne tu važiuoji į mokyklą, o mokykla praveria tavo namų duris. Svarbu tik kad juose būtų internetas. Ir nesvarbu, kuriame pasaulio krašte yra tavo namai, tu gali mokytis šioje mokykloje, bendrauti su bendraminčiais, mokytoju. Mokytis, dvasiškai augti ir tobulėti gali ten, kur tau patogiau. Svarbu yra noras, noras suvokti, kodėl bėdos po vieną nevaikšto ir kaip galima be jų gyventi, kaip kurti savo gyvenimą, kad nesijaustumei popieriniu laiveliu audringoje gyvenimo jūroje.
Išsamiau apie Jevgenijaus Černyš projektą – www.ismokykla.com.
Publikuota: 2013 m. Gruodžio mėn. 26 d.
Rašė Genovaitė Paulikaitė
