#steponas pacas

[findlithuania]

Jieznas

Miestelis Prienų rajone, 15 km į rytus nuo Prienų, įsikūręs šalia Jiezno ežero. 2011 m. Jiezne gyveno 1 204 gyventojai.

Tarpukariu Jiezne buvo 117 namų, veikė lentpjūvė, garo malūnas, buvo 18 krautuvių, įsteigta biblioteka. Po Antrojo pasaulinio karo Jiezno apylinkėse veikė Tauro apygardos Geležinio Vilko ir Dzūkų rinktinių partizanai. Sovietmečiu veikė čiužinių siuvimo fabrikas, Kauno elektros variklių gamyklos filialas, traktorių remonto dirbtuvės. Yra palaikomojo gydymo ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros centras, muzikos mokykla, specialioji internatinė mokykla, kultūros namai, vaikų globos namai.

Manoma, kad Jiezno pavadinimas kilęs iš vandenvardžio. Tačiau nėra aišku, kurio konkrečiai: Jiezno ežero, upelio Jieznelė ar raisto Jieznis. O padavimas štai ką pasakoja:

Jiezno ežeras buvo labai gilus, ir jo dugno nieks nepasiekdavo. Sakydavo, kad jis be dugno. Iki PacųJieznas priklausė Jakaterinos palikuonims. Vieną kartą puotaudami prie ežero jie nutarė įsitikinti, ar tikrai ežeras be dugno. Nėrė vienas – nepasiekė dugno, antras – taip pat. Pagaliau nėrė trečias ir ilgai neišnėrė. Visi nuščiuvę laukė. Pagaliau jis išniro ir sušuko: Есть дно! („Yra dugnas!“). Nuo to laiko ežerą vadino Jiezno vardu, o miestelis taip pat liko Jieznas.

Jiezno herbe pavaizduota skrendanti sidabrinė sparnuotos moters figūra su sparnais virš nugaros, auksiniais sandalais, su auksine juostele plaukuose, rankose laikanti auksinę ąžuolo šaką su lapais ir gilėmis. Ji simbolizuoja 1919 m. lietuvių pergalę. Herbas patvirtintas 2002 metais. Istorinio herbo Jieznas neturėjo.

Aplankykite: Jiezno aikštę Jiezno dvarą Jiezno Šv. arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčią (Vilniaus g.2)

Daugiau Jiezno nuotraukų.

Šaltinis lt.wikipedia.org.

[findlithuania]

Kuršėnų dvaras

(Ventos g. 7E, Kuršėnai, Šiaulių r.)

Kuršėnų dvaras yra vienintelis Lietuvoje išlikęs leninis dvaras. Lenu buvo vadinamos žemės su visais priklausiniais, kurias senjorai už tam tikras paslaugas perduodavo savo vasalams. Taigi 1564 m. Žygimantas Augustas leno teise valdą atidavė pilininkui, Smolensko kaštelionui ir Dysnos seniūnui Jurgiui Mykolui Despot-Zenovičiui. Išmirus Despot–Zenovičių giminei, 1621 metais dvaras atiteko LDK iždininkui S. Pacui. 1631 m. Zigmantas Vaza amžiną leno teisę pripažino Jurgiui Gruževskiui su žmona už nuopelnus karuose su rusais ir švedais Livonijoje.

I pasaulinio karo metais dvare įsikūrę vokiečiai nuniokojo parką, rūmus, išvežė vertingiausius daiktus. 1915 m. kilęs gaisras sunaikino kumetynus, tvartus, daržines. 1940 m. dvaras buvo nacionalizuotas. Šiuo metu dvare įsikūręs Etninės kultūros ir tradicinių amatų centras.

Daugiau Kuršėnų nuotraukų.

Šaltiniai: Šiauliai plius, lt.wikipedia.org.