#būtis

[poezija-lt]

O tu ateiki į kapus Tada, kai nieko ten nebus, Ir gūdy antkapių minties Pžvelk į būtį už būties.

“Mirusiųjų dvasios”  Edgar Allan Poe

[21518]

Planavau į pasulį paleisti savo eilių,

Bet kam, kai jis nuspalvotas įvairiausių natų?

Tik kai manasis medis bus nukirstas kirviu,

Aš pasirūpinsiu, kad esybė mana,

Paliktų savo pėdsaką eilėse

Ir aš vėl būsiu šalia,

Kai jaunuolis skaitys po savo likimo šaka.

[miegantipanda]

... iš esmės visai neturi gyvenimo

[...] Ir šie žmonės, kurių gyvenimas labai neramus, kartais, retomis savo laimės akimirkomis, pajunta tokią jėgą ir tokį neapsakomą grožį, trumputės laimės puta kartais ištykšta virš kančių jūros aukštai ir akinamai, jog šie trumpai blykstelėję laimės spinduliai paliečia kitus ir juos užburia. Nelyginant brangi, skraji laimės puta virš kančių jūros gimsta visi tie meno kūriniai, kuriuose vienas kenčiantis žmogus vienai valandai taip aukštai pakyla virš savo likimo, jog jo laimė spinduliuoja tarsi žvaigždė, ir visiems, kas ją mato, atrodo tarsi kažkas amžina, tarsi savo paties laimės sapnas. Visi šie žmonės, kad ir kaip vadintųsi jų darbai ir kūriniai, iš esmės visai neturi gyvenimo, tai yra jų gyvenimas nėra būtis, jis neturi pavidalo, jie nėra herojai, menininkai, mąstytojai ta prasme, kaip kiti yra teisėjai, gydytojai, batsiuviai ar mokytojai, bet jų gyvenimas - amžinas, sopulingas judėjimas ir vilnijimas, jis nelaimingas ir skausmingai sužalotas, jis baisus ir beprasmiškas, jei nelaikysime prasme kaip tik tų retų įvykių, darbų, minčių ir kūrinių, kurie sublyksi viršum tokio chaoso. Tarp šio tipo žmonių kilo pavojinga ir baisi mintis, kad galbūt visas žmogaus gyvenimas tėra didelė klaida, ūmus ir nepasisekęs promotės pirmalaikis gimdymas, klaikus ir šiurpiai nepavykęs gamtos eksperimentas. Bet tarp jų kilo ir kitokia mintis - kad žmogus galbūt yra ne vien tik pusiau protingas gyvulys, bet ir dievų vaikas, kuriam skirtas nemirtingumas. [...]

[hiustonas]

Išniekinai, sutrypei ir ėmei plėšyti į gabalus, smulkius, negrąžinamus į pradinę būtį.

Pradžioje pasimėgaujant su piktdžiugiška šypsena išlupai akis, atgaudamas jėgas ir gyvybę pro akiduobes išsiurbei sielos likučius. Nugalėjai. Gali užspringti sieloje dar likusia šviesa. Dievas Tau nepadės.

2014 -12 - 07

G. Pet.