dar būna su plaktuku porūšis / a portrait of every neighbour

seen from United States

seen from United States
seen from United States
seen from Ecuador
seen from United States

seen from United States
seen from United Kingdom

seen from United States
seen from United States

seen from United States
seen from United States
seen from United States

seen from Singapore
seen from Ecuador
seen from China

seen from Germany
seen from Philippines
seen from China

seen from United States
seen from United States
dar būna su plaktuku porūšis / a portrait of every neighbour
#Monday #vibes with @goldafi #portrait #girl #buitis #sciuka #fun #lingerie #photography #sexy #model #modeltest (at New York, New York) https://www.instagram.com/p/BpzBz2MBg-d/?utm_source=ig_tumblr_share&igshid=amx0l0ayrbjk
Kodėl betvarkė vergystės požymis
Kodėl betvarkė vergystės požymis
KLAUSIMAS: Kodėl jūs taip primygtinai rekomenduojate įsivesti tvarką buityje, namuose, daiktuose, laike, santykiuose? ATSAKYMAS: Todėl, kad susitvarkius (namus ir kt.) jie tampa naudos ir malonumo šaltiniu, o nebe našta ir vergove. Kol pas žmogų betvarkė (namuose…) – tol jis yra pats SAVO (savo namų…) vergas ir aptarnaujantis personalas. Dar daugiau: pats per didelių arba per mažų namų turėjimas,…
View On WordPress
Istorijos rašymas, OS ir programinė įranga
p { margin-bottom: 0.1in; line-height: 120%; }
Gražią ir ankstyvą sekmadienio popietę žadėjau praleisti užbaiginėdama ruošiamą šaltinio publikaciją. Kadangi ją rengiu leidiniui, į kurį anksčiau nesu rašiusi (Lietuvos istorijos metraštis), atsiverčiau turimame numeryje esančius nurodymus autoriams ir randu ten įdomių dalykų: “Laikmena pateikiama Microsoft Word for Windows formatu <...>“ Nugi gražiausia. Esu sena ir ištikima Linuxų bei Libre Office naudotoja, taigi, kūnas net pagaugais nueina dėl tokių reikalavimų. Pavartau kitus namie turimus serijinius mokslo leidinius. Darbai ir dienos bei Acta Humanitarica Saulensis tokių reikalavimų dėl programinės įrangos nekelia, tačiau Kauno istorijos metraštis nustebina dar labiau - ten (2012 m. numeryje) autoriams nurodoma: “Tekstai renkami pagal leidinio rinkimo taisykles Word 97 teksto redaktoriumi <...>” Taigi, jau ne tik formatas svarbu, bet ir kokiu teksto redaktoriumi tas tekstas renkamas. Iš dalies galiu suprasti kodėl Word97 - didžiausias mano košmaras - naujausio MS Office .docx failai, kurie kaip reikalas pešasi ne tik su Libre/Open office redaktoriais, bet ir su senesnėmis MS Office versijomis. Beje, savo studentams dėl šių priežasčių visada nurodau man tekstus siųsti tik .doc, o ne .docx formatu (tik ne visi ir ne visada to paklauso...) Anyway, tokia politika naudojamos programinės įrangos atžvilgiu man yra nesuprantama ir gerokai nepatinka. Kažkada kažkas siūlė skųsti tokius nurodymus dėl neskaidrumo ir vertimo rinktis MS. Galbūt ir nebloga mintis? Su akademinių institucijų reikalavimais naudoti MS Office teko susidurti ne kartą. Nepamenu kas buvo kai kėliau į VU duombazę bakalauro darbą (rašytas berods su Open Office ar Libre Office, seniai buvo...) - nurodymuose irgi puikavosi .doc - bet kaip tikra maištininkė įkėliau .odt - ir... nieko nenutiko. Priėmė. Sėkmingai apsigyniau. Su magistro darbu buvo įdomiau - jį gyniausi kitame universitete (VDU). Keliant darbą į duomenų bazę nurodymuose buvo parašyta - įkelti darbą .doc, .docx (ar kitu teksto redaktoriaus formatu). Bet istorija buvo tris kartus įdomesnė. Įkėliau .odt ir sulaukiau laiško (skambučio?) iš bibliotekos (už darbų kėlimą į duomenų bazes atsakingos bibliotekininkės). Man aiškino, jog failo pavadinimas (!) ne toks ir kad gale turiu prirašyti .doc :D Teko skambinti į biblioteką ir aiškinti, kad čia ne failo pavadinime esmė, o formate, ir kad .doc prirašymas nieko nekeičia, ką man bandė įsiūlyti (taip, taip, prie magistrinis.odt priklijuoti tinkamą failo galūnę .doc ir paversti jį magistrinis.odt.doc, nes visi failai turi baigtis .doc!), taip pat pacitavau nurodymus, kuriuose aiškiai rašoma „kitu teksto redaktoriaus formatu“, vadinasi, tinka ir mano Libre Office su .odt. Galų gale įtikinau ir savo pasiekiau, bet nervų prieš gynimus pagadinti teko. Nuo to laiko „išdavinėju“ savo įsitikinimus ir pristabdžiau kovą su vėjo malūnais visus darbinius failus, kurie bus naudojami ne tik mano asmeniniems tikslams, įrašinėti iškart MS Office formatais (.doc). Bet pyktis vis tiek ima. Pasidarė įdomu – kokia gi politika dėl naudojamos programinės įrangos ir operacinių sistemų darbiniuose kompiuteriuose kituose universitetuose (ar kitų šalių akademinėse įstaigose). Man iš tiesų būtų nepaprastai smagu, jei visi universiteto kompiuteriai turėtų Ubuntu, nes su Windows8 bent jau man dirbti beveik neįmanoma, o ir naujausias MS Office taip pat siaubingai nepatogus darbui. Kitas svarbus aspektas – universitetai OS ir programinę įrangą tikrai perka. Tačiau kaip su šiais dalykais namuose? Ar reikalavimas naudoti MS Office: a) neskatina nesąžiningos konkurencijos bei būtent šio programų paketo įsigyjimo? b) na, būkime realistais – neskatina piratavimo? Gaila, jog nėra geros statistikos apie Lietuvoje naudojamas OS. Išgooglinau, jog ubuntu forumuose 2011 m. spėliota, kad Linux naudojasi 1-5% Lietuvos gyventojų. Dar išgooglinau, jog 2010 m. kas penktas vokietis naudojosi OpenOffice. Bene patikimiausia statistika, atsispindinti pagal mano kito blog'o lankytojų duomenis per 2+ metų yra tokia:
Windows (70%)
Android (11%)
Macintosh (5%)
iPhone (5%)
iPad (3%)
Other Unix (1%)
Linux (1%)
Na, tiek to, pabūsiu šį kartą mažuma. Bet prieš nurodymus tekstą rinkti Microsoft programomis kovojau ir kovosiu!