"Vieną dieną priešais akis išdygs fėja, pamos burtų lazdele ir mano gyvenimas pasikeis"
Ar jūs tikite šia pasaka?
Mano gyvenime buvo visokiausių akimirkų. Dažnai man sakydavo, kad negalima taip naiviai kažkuo tikėti ir svajoti. Tačiau paradoksalu tai, jog kai nustodavau tikėti, mano gyvenimas tapdavo ne toks jau ir smagus bei sėkmingas kaip buvo iki tol. Tada vieną dieną supratau, kad savo tikėjimo, vidinės stiprybės ir vidinės motyvacijos negalima paleisti ir negali leisti, kad ją kažkas keistų. Atvirkščiai, ją būtina kasdien saugoti ir stiprinti. Tai yra būtent tai, kas leidžia mums kasdien judėti pirmyn ir siekti kažko nuostabesnio bei gražesnio. Tas vidinis tikėjimas ir savojo „aš“ pažinimas yra tiek svarbus, kad praradus tai, prarandi gyvenimą.
Esu už veiksmus ir žinojimą „kas aš“, „ką darau“ ir „kur link einu“. Tačiau tikėjimas būtinas kiekviename žingsnyje, net kai aplinkiniai priverčia suabejoti tavo pasirinkimais. Žinoma, kartais naudinga įsiklausyti, apsvarstyti ir palyginti su savojo pasaulio pažinimu, patirtimi, nuostatomis bei vertybėmis. Tačiau tik tu esi atsakingas už savo gyvenimą ir tik tu gali priimti sau teisingiausius sprendimus bei už savuosius sprendimus atsakyti. Tad fėja tikėti galima, bet reikia daryti viską, kad toji fėja ateitų būtent pas tave.
Kaip jums sekasi ieškotis savojo „aš“ ir atsispirti visuomenės spaudimui?
