Sugriežtino reikalavimus grūdams, auginamiems maistui, ir iš jų pagamintiems produktams dėl užteršimo mikotoksinais
Europos Sąjunga, siekdama užtikrinti vartotojų saugą, griežtina maisto saugos standartus ir nuo šių metų liepos 1 d. keičia deoksinivalenolio, mikotoksinų T-2 ir HT-2,skalsiagrybių skleročių ir alkaloidų didžiausias leistinas koncentracijas (DLK) tam tikruose grūdiniuose produktuose. Reglamentai numato pereinamąjį laikotarpį maisto produktams, teisėtai pateiktiems į rinką iki liepos 1 d. Jie…
Tai vis dėlto: Sel'as yra vyras ar boba, o gal tiesiog eilinis gėjus? (video)
Tai vis dėlto: Sel’as yra vyras ar boba, o gal tiesiog eilinis gėjus? (video)
Begalę atsisveikinimo koncertų surengęs skandalingasis SEL’as vaizduoja “kietą bičą”, bet ar iš tiesų jis yra kietas?
Prabangūs automobiliai, kelionės, moterys, keičiamos kaip kojinės bei neadekvati kalba rodo, kad šis nesubrendėlis tiesiog vaidina “šikantį katiną”. Demonstruojami turtai rodo, kad žmogus galimai turi psichinių sutrikimų.
Šiuos keksiukus kepiau Naujųjų metų vakaronei (taip, gėda man, kad tik dabar dalinuosi receptu). Po Kalėdų buvo atsibodę visi šokoladai, cinamonai ir imbierai, todėl ieškojau kažko kitoniško. Receptą radau Collecting Memories tinklaraštyje.
Tešlai sunaudojau:
190 g kvietinių miltų
2 a. š. kepimo miltelių
0,5 a. š. druskos
120 ml riebios grietinėlės
1 citriną
110 g sviesto
225 g cukraus
2 kiaušinius
Ką dariau:
Į dubenį persijojau miltus ir juos sumaišiau su kepimo milteliais bei druska.
Į mažą dubenį supyliau grietinėlę, įtarkavau vienos citrinos žievelę ir įspaudžiau tos pačios citrinos sultis. Viską sumaišiau.
Didesniame dubenyje pašildžiau sviestą, supyliau cukrų ir suplakiau mikseriu iki purios masės.
Į sviesto masę po vieną įmušiau kiaušinius kiekvieną kartą vis gerai suplakdama.
Į gautą masę dėjau trečdalį miltų mišinio ir gerai išmaišiau šaukštu. Po to įpyliau pusę grietinėlės ir vėl gerai išmaišiau. Tada vėl trečdalis miltų – maišiau, likusi pusė grietinėlės – maišiau, likęs trečdalis miltų – maišiau.
Įjungiau orkaitę kaisti iki 175˚C.
Paruošiau skardas, įklojau popierėlius ir dėjau tešlą po maždaug 2/3 formelės.
Kepiau 25 minutes.
Ištraukusi iš orkaitės palaikiau apie 10 min., o tada perdėjau ant grotelių kad galutinai atauštų.
Kremui sunaudojau:
80 g sviesto
4 v. š. citrinos sulčių
3 v. š. pieno
1 a. š. vanilinio cukraus
280 g ir dar kažkiek iš akies cukraus pudros
Ką dariau:
Sviestą šiek tiek pašildžiau ir išplakiau mikseriu iki purios masės.
Po truputį vis plakdama sudėjau 280 g cukraus pudros ir vanilinį cukrų.
Įpyliau citrinos sultis ir pieną. Išplakiau.
Dabar žiūrim, ką turim. Man kremas pasirodė skystokas, todėl papildomai dėjau cukraus pudros ir vėl plakiau. Jeigu Jums kremas atrodys per kietas, pilkit pieną.
Konditeriniu maišeliu kremą užspaudžiau ant keksiukų. Man jo šiek tiek pritrūko. Žiūrėkit, kiek gausis keksiukų ir pagal tai koreguokite kiekius.
Cukinija yra keistas augalas. Kas augina, užaugina jų daug. Skonio jos nelabai ir turi, todėl dažniausiai naudojamos dėl masės arba todėl, kad užaugo. Kalbama, kad jos labai naudingos organizmui, tačiau kuri daržovė nenaudinga?
Sunaudojau:
600 ml kvietinių miltų
2 arbatinius šaukštelius kepimo miltelių
1 arbatinį šaukštelį vanilinio cukraus
¼ arbatinio šaukštelio druskos
320 ml rudojo cukraus
80 ml alyvuogių aliejaus
1 kiaušinį
240 ml raugintų pasukų
350 ml tarkuotos cukinijos
1 apelsino tarkuotą žievelę
Papildomai įdarui:
240 ml cukraus
1½ arbatinio šaukštelio cinamono
2 valgomuosius šaukštus sviesto
Ką dariau:
Į mažesnį indą persijojau miltus, įmaišiau kepimo miltelius, vanilinį cukrų ir druską.
Atskirame inde pagaminau įdarą: cukrų, cinamoną ir sviestą tryniau tol, kol jie pavirto trupiniais.
Didesniame inde rudąjį cukrų sumaišiau su aliejumi.
Įmušiau kiaušinį ir viską išplakiau.
Supyliau pasukas ir vėl viską išplakiau.
Tarkuotą cukiniją sukrėčiau į sietelį ir nuspaudžiau susikaupusias sultis. Sukrėčiau į penktame žingsnyje paruoštą plakinį. Sudėjau tarkuotą apelsino žievelę. Viską išmaišiau šaukštu.
Paėmiau 26 cm skersmens apvalią skardą, patepiau sviestu ir pabarsčiau miltais. Manau, geriau imti kiek mažesnę skardą, nes tešlos man pasirodė tokiai skardai per mažai.
Į skardą supyliau pusę tešlos. Tada ją visą nuklojau įdaro trupiniais. Ant viršaus supyliau likusią tešlą.
Prie originalaus recepto rašo, kad šie keksiukai – alternatyva spurgoms. Kai peržvelgiau sudėtį, nesupratau, kuo čia spurgos dėtos. Tikėjausi mielių. Bet kai paragavau, supratau... O taip, skonis labai primena mielinių spurgų!
Šis receptas labai tinka tinginukams. Na ne tiems, kurie net tingi iki virtuvės nueiti, bet tiems, kurie nori greitai ir skaniai. Sunkiausias darbas buvo cukraus pudrą persijoti.
Man gavosi 22 keksiukai, tačiau, mano akimis žiūrint, jie buvo mažoki – buvo galima daugiau tešlos prikrauti.
Sunaudojau:
380 g kvietinių miltų
2 arbatinius šaukštelius kepimo miltelių
200 g cukraus pudros
1 arbatinį šaukštelį vanilinio cukraus
250 ml pieno
170 ml aliejaus
2 kiaušinius
200 g aviečių uogienės
50 g kepiniams skirto margarino
50 g cukraus
0,5 arbatinio šaukštelio cinamono
Ką dariau:
Paėmiau didesnį dubenį. Į jį persijojau miltus, cukraus pudrą ir kepimo miltelius. Mano sietelis cukraus pudros lengvai nesijoja, tai aš ją pertrinu šaukštu. Paėmusi plakimo šluotelę, viską gerai išmaišiau.
Paėmiau mažesnį dubenį. Įmušiau kiaušinius, supyliau pieną ir aliejų, subėriau vanilinį cukrų. Jeigu mėgstate gražius vaizdus, rekomenduoju į matavimo indą įpilti aliejų, o ant viršaus, aliejaus neišpylus, supilti pieną. Man tie pieno burbuliukai aliejuje atrodo užburiančiai. Viską suplakiau šluotele.
Antrame žingsnyje gautą plakinį supyliau į miltų mišinį, kurį pasidariau pirmame žingsnyje. Vėl ta pačia plakimo šluotele viską gerai išmaišiau. Mano patirtis rodo, kad kepant keksiukus svarbiausia neperplakti, todėl maišiau tik tol, kol nebeliko sausų miltų.
Dabar jau galima pradėti kaitinti orkaitę. Nustačiau kaitinimą iš viršaus ir apačios ties 190˚C.
Paėmiau keksiukams skirtas skardeles, į kiekvieną įdėjau po popieriuką. Tada į kiekvieną įpyliau maždaug po pusę šaukšto tešlos. Ant jos kroviau po šaukštelį aviečių uogienės. Recepto autorės teigimu, galima bet kokią uogienę naudoti. Dar ji siūlo vietoj uogienės pabandyti Nutella. Ant uogienės vėl uždėjau po gerą šaukštą tešlos. Kaip jau minėjau, galėjau krauti ir kiek daugiau.
Kai įkaito orkaitė, pašoviau keksiukus kepti. Kepiau 20 min., bet man jie neatrodė tokie, kad jau būtų gerai. Todėl dar atsukau vėjelį ir pakepiau 5 minutes. Nors manau, kad 3 min. būtų užtekę.
Užkepusi keksiukus apsitvarkiau darbo vietą ir pradėjau ruošti pagardą. Ištirpinau sviestą, supyliau cukrų, įbėriau cinamono ir viską išplakiau šluotele. Šitą darbą galima daryti jau bebaigiant keksiukams kepti arba netgi iškepus.
Iškepusius keksiukus šiek tiek pavėsinau (kokias 10 min.) ir tada ėmiau po vieną ir merkiau į pagardą, kurį pasigaminau septintame žingsnyje. Reikalas tas, kad pagardas turi būti skystas. Kadangi man gavosi dvi skardelės, kol antroji iškepė, jis jau buvo pradėjęs stingti – teko tepti, o tas jau nebebuvo taip žavu.
Šeimynai patiko. O tai svarbiausia. Nors man paprastai tai, ką kepu, skanu būna tik antrą dieną, šį kartą tik iškepti buvo gardesni nei pernakvoję.
