Seimas po svarstymo pritarė Akcizų įstatymo pakeitimams, kuriais planuojama akcizais apmokestinti saldintus gėrimus.
Projektu siūloma nuo 2026 m. sausio 1 d. akcizais apmokestinti nealkoholinius saldintus gėrimus, turinčius pridėtinių cukrų, kurių kiekis 100 ml gėrimo viršija 2,5 g, ar saldiklių.
„Siūlomas saldintų gėrimų apmokestinimo modelis grindžiamas pridėtinių cukrų kriterijumi – tai…
Senokai norėjau padaryti video apie cukraus kiekį maisto produktuose. Aš nesu mitybos specialistas, o tokiu ir nereikia būti, kad suprastum, kokie nežmoniški cukraus kiekiai slepiasi maisto produktuose, kuriuos mes vartojam. Pažiūrėkite video, ir jeigu po to nors šiek tiek pradėsite daugiau dėmesio kreipti į suvartojamą cukraus kiekį, reiškia tikslą aš būsiu pasiekęs. Skanaus!
Oho, kaip seniai rašiau! Bet tik dabar, jau praėjus vienam mėnesiui Lietuvoje, pradedu susiprasti, kas vyksta, sureguliuoti chaosą, kuris lydi tokius persikėlimus iš vienos šalies į kitą, ir po truputį grįžti į bent kiek normalesnį ritmą. Pririnkau jau krūvą visokių minčių, kurias norėsiu papasakoti per vasarą. Be to, vasara Lietuvoje tokia puiki, kad tų naujų minčių kaupsis nuolatos.
Tik grįžus į Lietuvą užpuolė šventės - Velykos, gimtadieniai, mamos diena ir daug nuostabių susitikimų su seniai matytais draugais. Valgyti gaminti net nebuvo kada, o pusryčiams ar pietums greitai susimesdavau ko skanaus iš šviežių daržovių, mano mėgstamų įvairiausių kruopų ir skaniosios lietuviškos juodos duonos iš Tymo turgelio.
Bet virtuvėje pastovėti šiek tiek teko - sesuo gimtadienio proga užsiprašė sūrio pyrago. Sūrio pyragą gaminu jau seniai, eksperimentavau su daugybe minkštųjų sūrių ir jų kombinacijų, bet sesers prašymas ne dėl tų sūrių atėjo. Dėl visko kalta mano Graham’s crackers lietuviškoji interpretacija ir sodraus skonio sūrio pyrago pagrindas. Man rodos, dar švęsdama savo dvidešimt-pirmąjį-ar-antrąjį gimtadienį komplimentų keptam pyragui susilaukiau būtent dėl to pagrindo.
Taigi, pasirodo, sugebėjau išrasti sūrio pyrago receptą, kur sūris negroja pirmu smuiku… Tačiau pagrindo prašoma kiekvienąkart padauginti, pastorinti ir niekaip negailėti. Avižiniai sausainiai yra šių komplimentų kaltininkai. Tikriausiai sunku patikėti, bet avižiniai sausainiai tinka sūrio pyragui idealiai - suteikia gilaus skonio pyrago pagrindui, puikiai derančio su švelniu sūrio skoniu.
Kai gaminau sūrio pyragą pirmą kartą, tuomet būdama dar tik pradedančioji kepėja, jauna ir menkai pasidairiusi po kitų šalių prekybos centrus ir kulinarines paslaptis, neturėjau žalio supratimo, kas yra Graham’s crackers. Truputį pasiieškojus internete, nusprendžiau, kad reikia tiesiog kietų sausainiukų. Išsirinkau avižinius ir nuo to karto nieko kito nenaudojau savo sūrio pyragams (išskyrus tuos kelis kartus, kai kepiau sūrio pyragus ne Lietuvoje - tais kartais rezultatas niekada iki galo netenkindavo).
Pastaba: Sūrio dalį šį kartą rinkausi tradiciškai niujorkietišką iš Smitten Kitchen, kur naudojamas neįtikėtinas kiekis filadelfijos sūrio, nors mėgstu į sūrio dalį įmaišyti iš kiek itališko “prieskonio” - rikotos ir/ar maskarponės, o kartais tiesiog pertrintos lietuviškos varškės! Paeksperimentuokite su sūriais, bet dėl avižinių sausainio pagrindo galite būti tikros - geresnio varianto nėra!
Sausainių pagrindui reikės:
300-350 gr avižinių sausainių
115 gr išlydyto sviesto
1 šaukšto cukraus
Sūrio įdarui reikės:
1,1 kg filadelfijos sūrio (arba sūrių mišinio, žr. pastabą truputį aukščiau)
0,5 puodelio cukraus (drastiškai sumažinau cukraus kiekį, juk daug smagiau, kai jis neužgožia subtilaus sūrio skonio)
3 šaukštųi miltų
1 arbatinio šaukštelio apelsino žievelės
1 arbatinio šaukštelio citrinos žievelės
5 didelių kiaušinių
2 didelių kiaušinių trynių
0,5 arbatinio šaukštelio vanilės ekstrakto (arba vieno-dviejų lašų vanilės esencijos)
1. Pirmiausia pradedu nuo pagrindo - uždaru elektriniu smulkintuvu susmulkinu avižinius sausainius, juos sumaišau su lydytu sviestu ir cukrumi. Iškloju 23 cm skersmens apvalią skardą pagrindo mišiniu ir piršais apspaudžiu pagrindą ir skardos šonus (palieku maždaug 1 cm nuo viršaus be pagrindo mišinio, nes kepant jis visuomet kiek pasvyla).
2. Įšildau orkaitę iki 300 laipsnių karščio. Išsuku filadelfijos sūrį su cukrumi, įmaišau miltus, tarkuotas žieveles ir lėtai po vieną įmušu kiaušinius ir trynius, užbaigdama maišymą vanilės lašeliais. Maišydama visuomet žiūriu, kad į masę nepatektų per daug oro - tad ir maišymu nepersistengiu, užtenka tiesiog tolygiai paskirstyti produktus visoje įdaro masėje.
3. Supilu masę į paruoštą pagrindą ir šaunu į labai kaitrią orkaitę. Kepu 300 laipsnių temperatūroje kokias 8 minutes, o tada greit mažinu temperatūrą iki 95 laipsnių ir kepu dar valandą. Po šios valandos pyrago vidurys turi būti dar truputį liulantis, o spalva švelniai gelsva (nuotraukose matosi, kad truputį persistengiau su aukšta temperatūra, nors skoniui tai nė kiek nepakenkė). Iškepusį pyragą palieku šalti orkaitėje per naktį.
Jau kelinti metai svajojau prieš Kalėdas susimeistrauti imbierinį namelį. Bet vis pritrūkdavo laiko. Ir šiemet mums pavyko! Pavyko rasti laiko ir pavyko suklijuoti taip, kad neišsiskirtų. Tokį tikslą sau ir kėlėme – darome kuo paprasčiau, kad tik stovėtų. Visa kita... Na, dar daug repeticijų metų prieš akis.
Mums tešlos gavosi gerokai per daug, todėl dar prisikepėme imbierinių sausainių. Manau, galima buvo kokiu trečdaliu mažiau gaminti. O vat karališkojo glajaus (angl. Royal icing) buvo kaip tik. Jeigu norėsite daryti daugiau detalių, gali ir neužtekti.
Tešlai sunaudojau:
2,5 v. š. medaus
350 ml baltojo cukraus
200 ml rudojo cukraus
180 ml sviesto
3 kiaušinius
1 100 ml miltų ir dar kažkiek iš akies, nes to kiekio buvo per mažai
1 a. š. druskos
2,5 a. š. kepimo miltelių
2 a. š. imbiero
2 a. š. cinamono
Ką dariau:
Ant silpnos ugnies ištirpinau medų. Pastačiau sūnų maišyti, kol ištirps. Jeigu turite skysto medaus, puiku! Tuomet jo tirpinti nereikia.
Mikrobangų krosnelėje pašildžiau sviestą. Į jį subėriau baltąjį ir rudąjį cukrų ir viską gerai išplakiau mikseriu.
Į plakinį sūnus po vieną mušė kiaušinius, o aš po kiekvieno kiaušinio vis gerai išplakdavau.
Įpyliau medų ir vėl gerai išplakiau.
Kol aš gaminau plakinį, vyras atskirame dubenyje paruošė miltus. Miltus persijojo, į juos subėrė kepimo miltelius, druską, cinamoną ir imbierą. Viską gerai išmaišė.
Į plakinį dalimis dėjau miltų mišinį ir vis plakiau, kol tešla pasidarė per kieta plakti. Tada vyras minkė (aš minkymą priskiriu vyriškiems darbams). Nereikia visų miltų supilti iš karto. Reikėtų vienu kartu įdėti 10-15 šaukštų ir gerai išmaišyti. Ir vis žiūrėkite, kas gaunasi. Tešla turėtų būti kieta, bet ne tiek, kad pradėtų trupėti. Visgi recepte nurodyto miltų kiekio mums buvo per mažai, todėl teko pridėti papildomai.
Tešlos nereikia laikyti šaldytuve. Iš karto kočiojome ir pjaustėme detales. Kočiojome tiesiai ant kepimo popieriaus, kurį ir tiesėme į skardas. Kad popierius kočiojant „nevažinėtų“ po stalą, po juo patiesėme drėgną rankšluostį. Iškočiota tešla turėtų būti kokių 3 mm storio.
Iš tešlos išpjaustėme namelio detales. Mes nesileidome į eksperimentus ir naudojome Tikkido trafaretus, bet galima pasigaminti ir savo. Kadangi visas kočiojimas ir pjaustymas vyko tiesiai ant kepimo popieriaus, pakako nuimti nereikalingas tešlos dalis. Tešla kepdama nemažai pakyla, todėl reikėtų palikti kelių centimetrų tarpus tarp detalių.
Kepėme iki 190˚C įkaitintoje orkaitėje 12 min. Detales geriau šiek tiek paskrudinti. Tada jos būna kietesnės – visgi namą statome.
Ant ką tik iškepusių detalių vėl dėjome trafaretus ir apipjaustėme kraštelius, kad paskui geriau susieitų. Galima ir nepjaustyti. Bet jei jau ketinate pjaustyti, tai reikia veikti operatyviai, nes vėsdamos detalės kietėja ir paskui jau gali tekti kapoti.
Palikome vėsti. Detalių geriau nekrauti viena ant kitos, nes jos gali sulipti. Mes ant pravėsusių tiesėme kepimo popierių ir sudėjome trimis aukštais. Prieš lipdant namelį detales reikėtų kažkiek palaikyti, pavyzdžiui, per naktį. Mes savaitę laikėme, nes nebuvo kada klijavimais užsiimti.
Karališkajam glajui sunaudojau:
3 kiaušinių baltymus
460 g cukraus pudros
Ką dariau:
Į dubenį sudėjau baltymus bei cukraus pudrą ir 15 min. plakiau mikseriu. Čia taikomos tos pačios taisyklės, kaip ir visada plakant kiaušinių baltymus. Svarbiausia, kad dubuo būtų švarus, sausas ir be jokių riebalų užuominų.
Gautą glajų kroviau į konditerinį maišelį ir prasidėjo dailinimas beigi klijavimas. Pirmiausia išdekoravau namo sienas. Tada su vyro pagalba jas pastatėme. Suklijuotas sienas kokiai porai valandų palikau stingti. Per tą laiką išdekoravau stogą, kitas detales, užrašiau kalėdinius atvirukus, pailsėjau. Praėjus dviem valandoms namuką uždengėme stogu ir su sūnumi baigėme dailinti kiemą. Sūnus džiūgavo, kad išeis žmogeliukai į lauką ir sakys: „Kiek sniego prisnigo!“.
Glajų dubenyje reikėtų laikyti uždengtą drėgnu rankšluosčiu, kad jis nepradėtų stingti.
Tikiuosi, kad tai ne paskutinis kartas ir namelio lipdymas taps gražia kalėdine tradicija. O su kiekvienais metais jis bus dailesnis ir dailesnis. Beje, jis kvepia Kalėdomis.