Sometimes you just have to say "nezinau" and go on with your life.

seen from Malaysia
seen from United States

seen from United States
seen from United Kingdom

seen from United States
seen from China
seen from China
seen from Russia
seen from Malaysia
seen from Indonesia
seen from Germany
seen from United States

seen from United States
seen from Germany

seen from Canada
seen from United Kingdom
seen from United States

seen from Australia
seen from Yemen
seen from China
Sometimes you just have to say "nezinau" and go on with your life.
DD #3
su draugais kalbėjom apie liūdniausias ir beprasmiškiausias mirtis; nustojau plauti indus ir užmečiau: “prisimink visas tas savo mintis apie savižudybę, va tai yra beprasmiškiausia, ką žmogus gali padaryti su savo gyvenimu”, grįžau prie darbo
atlapabulvė / if you feel the warmth, you cannot know if it's your heart or warm potato
Jis nekentė žalios spalvos, todėl ji nebenešiojo savo mėgstamiausio megztinio, o kiekvieną rytą dėdavo į akis mėlynus lęšius, kad jis nežinotų, jog jos akys - būtent samanų žalumos. Kartą jis jai pasakė, kad jos plaukai keisto ilgio, o ir galai lyg nušiurę, todėl ji juos nusikirpo, nusikirpo taip trumpai, kaip niekada net pasvajojus nebuvo ir taip, kaip niekada nenorėjo. Jam nepatiko jos geriausia draugė, nes ji per daug šypsojosi ir atrodė pernelyg laiminga, todėl ji nustojo su ja bendrauti, nors tai buvo vienintelis žmogus, priverčiantis ją labiau džiaugtis gyvenimu. O tada jis išėjo, nes jai netiko mėlynos akys prie tamsių plaukų, kurie jam atrodė negražiai per trumpi ir dėl to, kad jam ji atrodė keista, kad neturi draugų.
-V., Ištrauka iš knygos, kurios niekada neparašysiu (improvizacija).
music and lyrics by kamanių šilelis recorded and mastered in Zert Music Studio. 2018, Vilnius
Pamenu, kaip pamilau šitą dainą iš pirmų natų. Įsisiurbiau į ją ir pradėjau šokti. Ir nepasent, ir pasent. Paleidau ją būryje draugų Naujųjų naktį. Buvo lengva pastebėti, kaip keliolika žmonių nutilo ir nudelbė akis į žemę, pro langą, į stalą. Šypsojausi, nes mačiau, kaip kiekvienas skirtingai prisimena ir mintimis prisiliečia prie savo meilės. Ir tikrai, tik dabar supratau, kad tą akimirką visi buvo su antra puse, išskyrus mane, bet aš buvau nepaprastai ramus, matydamas, kiek daug svaigulio ir šilumos spinduliuoja jų akys. Turbūt todėl, likus penkiolikai minučių iki fejerverkų, buvo dar maloniau nei paprastai sutikti savo meilę, nusikamavusią po darbo ir stipriai laikyti visą laiką, kol iš Tauro kalno pylėsi šviesų lietus.