The sculptures are a reference to a painting of this very church by renowned Latvian artist Janis Rozentāls (1866-1916), After Church (1894). The elderly couple in the foreground are the artist's parents.
Paprastai tekstą rašau tik tada, kai turiu rezultatą - skonį ir vaizdą. Taip, pastarasis man itin svarbus - žiūriu, kad ir po kokio mėnesio ar net pusmečio į nuotraukas ir prisimenu visus skonio niuansus, kuriais, sėdėdama už stalo, sau leidau mėgautis. Su šituo tortu viskas gavosi kiek kitaip - dar tik įsivaizduodama koks jis bus, puoliau dėlioti žodžius. Tikrai taip, kartais mūsų vaizduotė, nepaklusdama atsargiam, teisiančiam ar drausminančiam protui, geba užbėgti įvykiams už akių ir suprojektuoti ateitį.
Pastaruoju metu jaučiuosi nejaukiai, kai kalbama apie dovanas - man, visada turėjusiai dovanų idėjų kiekvienam gyvenimo atvejui, dabar vien nuo minties, kad ir vėl reikės pataikyt į dešimtuką, darosi silpna. Ir negera būna iki tokio lygio, kad net geriausiai draugei, mėnesį sukusi galvą, gimtadienio proga tesugebėjau įteikti vokelį. Mamai, kuri sako, kad išėjusi į užtarnautą poilsį pagaliau gali gyventi neskaičiuodama (Oho? Čia tai bent!), vokelio gi nepaduosi? Todėl dovanos idėją nusikopijuoju iš savo dukros, kuri jau koks dešimtmetis tvirtina, kad geriausia dovana mamai yra jos atžala (negaliu nesutikti). Žinoma, žiūrint objektyviai, anokia čia aš dovana...surūgusi, nelaiminga, pikta, dejuojanti ir beveik nesišypsanti. Bet dovanos gi visokios būna, ane? Todėl reikia priimti visas, kurias likimas siunčia tau tiesiai iš dangaus. Ne, tik nereikia manyti, kad juosmenį perrišusi raudonu kaspinu, įteiksiu save kaip dovaną - to jau būtų per daug. Bet juk galiu su mama kur nors nueiti, nuvažiuoti ar net nuskristi?
Po kokios dienos apsigalvoju - vis tik, žiūrėk iš kokio nori kampo, dovanos turi būti šviesios, geros, gražios, linksmos, jautrios. Ir būtinai nuoširdžios. Todėl vietoj savęs Mamos dienos proga nusprendžiu padovanoti namuose gamintą tortą - galiu daug kuo subejoti, bet tik ne savo nuoširdumu tuomet, kai sukuosi virtuvėje.
Mano gamintas tiramisu smarkiai prasilenkia su klasikiniu receptu - čia nėra kavos, kakavos, romo, kiaušinio trynių ir maskarponės. Bet užtat yra mažiau kalorijų, daugiau gaivos ir šiek tiek subtilaus žaliųjų citrinų rūgštumo - to, kas mamai, žinau, labai patinka.
Reikės:
-200 g biskvitinių ,,Savoiardi" sausainių (,,Damų pirštelių").
Sirupui:
-1 žaliosios citrinos tarkuotos žievelės ir sulčių;
-1 mandarino sulčių;
-100 g cukraus;
-50 ml vandens.
Kremui:
-5 g želatinos;
-30 g vandens;
-250 g ricotos sūrio;
-200 g grietinėlės (35 % riebumo);
-70 g cukraus pudros;
-1/2 žaliosios citrinos sulčių;
1/2 žaliosios citrinos nutarkuotos žievelės.
Gaminimas:
1.Želatiną užpilti vandeniu ir palikti brinkti. Kai išbrinks, pakaitinti iki ištirpimo (jokiais būdais neužvirti).
2.Citrinų sirupui į nedidelį puodelį įspausti citrinos ir mandarino sultis, supilti vandenį ir suberti cukrų. Kaitinti ant silpnos kaitros kelias minutes. Atvėsinti.
3.Į dubenį dėti kambario temperatūros ricotos sūrį, berti cukraus pudrą, supilti citrinos sultis, ištirpintą želatiną (pravėsusią), paskaninti nutarkuota citrinos žievele ir išmaišyti.
4.Grietinėlę ir išplakti iki standžių putų ir švelniais judesiais įmaišyti į ricotos masę.
5.Kad būtų lengviau dirbti, sausainių galiukus nupjauti. Sausainius išdėlioti palei torto formos kraštelius. Ant dugno dėti sausainių eilę ir sodriai aptepti sirupu.
6.Ant viršaus dėti kremo sluoksnį, tada guldyti sirupe pamirkytus sausainius. Vėl dėti kremo sluoksnį, išdėlioti sausainius. Viršutinis sluoksnis turi būti kremo.
Tortą statyti į šaldytuvą bent 4-6 valandoms (man skaniau, kai jis jame pabūna parą).
Tokio torto galima ir nepuošti - žavingas jis ir be grožybių. Bet jei labai norisi, galima apdėlioti uogomis, gėlių žiedais, mėtų lapeliais, pabarstukais ar tarkuotu šokoladu.
Beje, jei gaminsite, jums, kaip ir man, greičiausiai liks šiek tiek nesunaudoto sirupo - laikykite jį sandariai uždarytame indelyje, šaldytuve. O vėliau juo gardinkite ledus, blynus ar pyragą - namiškiai tikrai bus patenkinti.
Kai visi apsigyvena prekybos centruose, mane apima nerimas, reiškiantis vieną - šventės jau čia pat. Bet šventės nėra apie parduotuvę - šventės man yra apie namus. Mano tyliai senstančius, bet mielus ir taip mylimus namus. Apie tuose namuose gyvenančius ar į juos kartkartėmis užsukančius žmones. Apie į sienas įsigėrusius, tegul ir dulkėmis dabar pavirtusius prasmingus ar bereikšmius pokalbius. O labiausiai namai man yra apie jaukumą, kurio, stenkis kaip tik nori, nenusipirksi niekur. Todėl ir dovanas, išskyrus gal tik gražiausių metų švenčių temą papildančias smulkmenas, ruošiu pati, žinodama, o kartais tik nujausdama, kad peržengusios slenkstį, jos nepraras tos šilumos, kurią įdėjau kurdama.
Meduolinės tešlos receptų man lyg ir nebereikia - turiu kelis ir gana. Bet kad vis pasimaišo nuotaika, sakanti, kad ko jau ko, bet receptų per daug nebūna niekada - juk valgyt jie neprašo, vietos daug neužima, o džiaugsmo, atradus dar vieną idealią proporciją, tik daugėja. Todėl šiemet, ant stalo dėdama visa tai, ko reikės paskui kvapniais meduoliais virsiančiai tešlai, ryžtuosi šį bei tą pakaitalioti. Na, kad į virtuvę, apsaugok Viešpatie, neįsisuktų nepageidaujama ponia nuobodybė.
Reikės:
-120 g sviesto;
-110 g cukraus (jei turit, dalį jo pakeiskit muscovado cukrumi - aromatas ir spalva užburs);
-100 medaus;
-2 kiaušinių;
-470 g a. r. kvietinių miltų;
-1/2 a. š. kepimo miltelių;
-2 a. š. meduolių prieskonių;
-1/3 a. š. malto kardamono;
-2 a. š. malto imbiero;
-1 a. š.cinamono.
Gaminimas:
1.Prikaistuvyje ištirpinti sviestą ir cukrų. Nukelti nuo ugnies, sudėti medų ir maišyti, kol jis ištirps. Palikti vėsti.
2.Kiaušinius paplakti šakute, sudėti į atvėsusį mišinį ir išmaišyti.
3.Kepimo miltelius sumaišyti su miltais ir prieskoniais; palengva, vis maišant, suberti į skystąją masę. Užminkyti tešlą. Tešlą, įvyniotą į maistinę plėvelę, atvėsinti šaldytuve (apie 30 min.).
4.Tešlą iškočioti ant vos miltais pabarstytos lentos (arba tarp dviejų kepimo popieriaus lakštų), formelėmis išspausti sausainius ir kepti juos 180°C orkaitėje apie 9-10 min.
Iškepusius ir jau atvėsusius meduolius puošti cukraus pudros ir baltymų glajumi (visada naudoju pasterizuotus baltymus). Skoniui pagerinti pridėti citrinos rūgšties, o spalvai išgauti -maistinių dažų.
P. s. meduoliai, ypač kiek pastovėję, be galo skanūs, bet šiukštu, nesuskanaukite visų - verčiau dėkite su meile keptuosius į dėžutes, perriškite kaspinėliu ar virvele ir, palinkėję laimės, išdovanokite tiems, be kurių jūsų gyvenimas būtų kur kas nuobodesnis ir liūdnesnis.