#sofoklis

[buildtheweb]

Κάτι ήξεραν οι αρχαίοι παραπάνω ...   www.buildtheweb.gr   

[sofoklispagonis-blog]

[kaltila]

[upersintelikos-blog]

Ἔρως ἀνίκατε μάχαν, Ἔρως, ὃς ἐν κτήμασι πίπτεις, ὃς ἐν μαλακαῖς παρειαῖς νεάνιδος ἐννυχεύεις, φοιτᾷς δ᾽ ὑπερπόντιος ἔν τ᾽ ἀγρονόμοις αὐλαῖς·

Αντιγόνη του Σοφοκλή

[gyvenimotrupiniai]

Padovanok knygą

Pastaruoju metu skaitantys internete sukėlė diskusijų bangą. Viskas prasidėjo nuo Liudviko Andriulio pareiškimo, kad jis skaito visur, visada ir viską. Daug kas perskaitė šį komentarą. Tie, kuriems patiko, jį gyrė ir publikavo savo bloguose, tie, kuriems nepatiko, skubėjo peikti ir dėti savo nuomonę. Žodžiu, prasidėjo tikras fanboy'ų karas ir matavimasis, kieno didesnis. Kaip šalyje, kur knygas skaito trečdalis tautos, – tai puikus reiškinys. 

Kartu su kitomis knygų pasaulyje vykstančiomis naujienomis, nuostabiai pakiliai ruošiamės Kalėdų prekybai. Juk metuose yra tik dvi progos, kada knygyne oro nebūna: mokslo metų pradžia, sugūžėjus mokinukams su tėveliais rankose, ir Kalėdos, kai nebežinodami, ką dovanoti, sprūdinam į knygynus ir bandome atspėti, kuri iš tūkstančių knygų bus TA dovana.

Valdas Adamkus šiemet jau parodė, kad kai kurios knygos gali tapti deficitu. Jo knyga iš lentynų dingo per savaitę ir šiuo metu visi laukia kartojimo. Kartu parodė, kad elektroninės knygos plinta greičiau ir patogiau. Knygynuose dienoraščių dar nė kvapo, o tuo pat metu užtenka tik turėti Linkomanijos paskyrą ir knygą galite parsisiųsti per kelias minutes. Ir jei turite skaityklę, galėsite kolegoms darbe pasigirti, kad skaitote tai, ko jie nespėjo nusipirkti. 

Bet grįžkime prie skaitymo. Nesuprantu, dėl ko sugeba ginčytis apie tai rašantys. Ar svarbu mano teksto suvokimui, kaip greitai aš skaitau? Ar jūs, skaitantys lėtai, esate tikri, kad perskaitę 500 puslapių knygą ir besigilindami į visus sakinius vis dar atsimenate visa, kas parašyta? Aš skaitydamas kartais keičiu tekste esančius žodžius, perkuriu tekstą keisdamas žodžių išdėstymą sakinyje ar net, mintims užliūliavus, užmirštu ištisus puslapius.  Ar dėl to aš blogesnis skaitytojas? 

Proza juk ne poezija. Haiku pakeitęs žodžius ir tvarką prarasiu prasmę. O prozoje ar gali būti bent vienas sakinys, kurį perskaitęs greitai ir ne taip, kaip parašytas, nebesuprasiu viso romano?

Kadangi tuo netikiu, skaitau, kaip moku. Su Leo Lenox sutinku, kad skaitymas pirmiausia yra informacijos gavimas. Todėl skaitau visur, visada ir viską. Tai, kas aktualu ar naudinga, atsimenu, tai, kas tėra tik žodžiai be reikšmės, pamirštu. Todėl nematau skirtumo ar skaityti romaną, ar vadovėlį, ar straipsnį. Lygiai kaip nematau skirtumo, kokia forma tekstas pateiktas: tinka ir popierius (kai kam kvepiantis, kai kam smirdintis), ir laikmena. Svarbu, kad būtų patogu.

Juk perkant knygas mums patogumas svarbu. Bent aš neeinu į knygynus, kuriuose sunku susigaudyti. Dėl to niekada nemėgau Baltų lankų knygynų, nes nesugebėdavau aprėpti knygų žanrų, kai jos išdėliotos pagal autorius. Dėl to nemėgstu daugelio senamiesčio knygynėlių, nes ten knygos griūna ant manęs ir kartu slapstosi nuo manęs. Tad laukiu gandais apipinto Sofoklio atidarymo ir tikiuosi, kad jis nustebins knygynų-muziejų mylėtojus. O visus likusius pakvies ateiti pramogauti ir švęsti gyvenimą.

Nes juk artėja Kalėdos. O geriausia dovana yra žinios. O žinios slepiasi knygose arba kompiuteryje. Knygos po truputį perkeliamos į kompiuterius. Tad naudokitės proga, kol dar galite. Džiaukitės šia akimirka, rauskitės knygynuose, stumdykitės, nes gali ateiti diena, kai knygyne knygų nebebus.

Photo by MikeWu