kriste, tai ką tu ten veiksi?
Pradėti rašyti blogą norėjau nuo neatmenamų laikų. Na okey, nuo maždaug 14 metų, bet ką internetui gero gali papasakoti mažame miestelyje gyvenantis ir gyvenimo nelabai matęs paauglys? ¯\_(ツ)_/¯
Dabar jau turiu pasiteisinimą, jog mačiau šiek tiek pasaulio, gyvenau ne vienoje šalyje, išmokau nemažai dalykų ir taip toliau. Kiekvienas, net ir mažas žingsnelis keliaujant yra savotiškas nuotykis ir dabar aš pradėjau, ko gero, didžiausią savo gyvenimo nuotykį (kol kas) – atvykau į Suomiją.
Nuo pat ankstyvos paauglystės labai žavėjausi pasauliu, skirtingomis kultūromis ir kalbomis (gal dėl to esu tokia Eurovizijos fanatikė ir geografijos nerdė?), ir visada jaučiau ypač didelę simpatiją šiaurės šalims, nuo Islandijos iki Suomijos. Kai septintoj klasėj su klasiokais keliavom į Rygą ir Stokholmą, tos 7 valandos, praleistos siaurose Stokholmo gatvelėse, Vazos laivo ir Astridos Lindgren muziejuose, buvo tiesiog magiškos.
Po kelerių metų man pačia gražiausia šypsena nusišypsojo fortūna ir buvau atrinkta dalyvauti tarptautiniuose jaunimo mainuose Suomijoje. Tiesa, mano tėvai tuo metu galvojo, jog tai yra apgaulė, ir mane kažkas nori tiesiog pagrobti, bet, pasinaudojusi savo puikiais Google sugebėjimais, radau daug informacijos apie tokius mainus, įvairias dalyvių istorijas ir juos šiek tiek nuraminau. Beliko tiesiog ruoštis kelionei!
Tuo metu man buvo vos 17 metų ir aš niekada nebuvau susidūrusi su panašia veikla. Į projektą išvykau nežinodama, ko galiu tikėtis, tačiau su mintimi, jog pagaliau aplankysiu vieną savo mėgstamiausių šalių!
Trumpai tariant – šis projektas buvo geriausia mano gyvenimo patirtis. Pirmą kartą sutikau tiek daug skirtingų žmonių iš visos Europos, išmokau būti drąsesne, lengviau komunikuoti anglų kalba, susipažinti su suomių kultūra ir patyriau dar labai labai daug įvairių dalykų!
Projekto dalyviai iš Lietuvos, Suomijos, Rumunijos ir Maltos, du savanoriai iš Austrijos ir Ispanijos, bei erasmus+ programos ekspertė iš Brazilijos, kuri gyvena Slovakijoje. Aš ten kažkur viršuj.
Projekto metu daug sužinojau apie Europos Sąjungos jaunimo programą Erasmus+, kurios lėšomis ir buvo finansuojamas šis projektas, ir šimtai panašių projektų visoje Europoje.
Europos Sąjunga finansuoja ne tik jaunimo ar studentų mainus, bet ir savanorystės programą (angliškai European Voluntary Service, lietuviškai – Europos Savanorių Tarnyba). Projekto metu ne tik sužinojau daugiau apie EVS’ą, bet ir bendravau su vietiniais savanoriais, kurie apie programą atsiliepė tik gerai.
Kristė mėgsta gerus ir įdomius dalykus, todėl ją labai užkabino mintis apie savanorystę užsienyje. 4 metus dariau šį bei tą (leiskime istorijai šią dalį nutylėti, juk šis blogas bus apie mano ateinančius metus, o ne gyvenimo istoriją :D), iki kol šiemet pagaliau supratau: dabar arba niekada. Radau kontaktus, viską suderinau (jei kam nors įdomios techninės planavimo detalės – kreipkitės privačiai) ir štai aš jau Suomijoje!
Kiekvienas EVS projektas turi suplanuotas veiklas, kuriomis turi užsiimti savanoris. Visoje Europoje yra šimtai prasidedančių, vykstančių ar besibaigiančių projektų, turinčių skirtingas veiklas ir temas. Neseniai vyko šį rudenį išvykstančių savanorių mokymai, kuriuos organizavo mane siunčianti organizacija A.C. Patria (linkėjimai Indrei!), juose dalyvavo dar 10 savanoriauti važiuojančių žmogeliukų ir buvo įdomu sužinoti, į kokius projektus vyksta jie: dvi merginos dirbs su vėžliukais Turkijoje, viena mergina vyksta į Bulgariją dirbti su archeologija ir t.t. Kiti vyksta į projektus Rumunijoje, Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir kitos šalyse.
Kriste, gana apie kitus, o ką tu veiksi?!,- pagalvojo vienas iš jūsų (tikiuosi). Trumpas mano projekto veiklų apibūdinimas: darbas su jaunimu. Šiek tiek platesnis apibūdinimas: pagalba popamokiniuose būreliuose ir kitose veiklose vietinėje pradinėje mokykloje, veikla vietiniuose sporto klubuose, tarptautiniame klube, susitikimai ir laiko leidimas su vietiniais jaunais žmonėmis, kuriems reikia pagalbos socializuojantis. Ir tai tik kelios pagrindinės veiklos. Bėgant laikui atsiras pastovių, arba vienkartinių veiklų, kuriose reikės mano pagalbos.
Taip pat veikla, kuri prasidės jau šiandien, yra švedų kalbos kursai! Nesėkmingai pradėjusi mokytis švedų kalbą savarankiškai bei univere, pagaliau tai pratęsiu! Ta prasme švedų? Tu kartais ne Suomijoj?,- pagalvojo kažkas (vėl tikiuosi). Teip, švedų, mat Suomija yra dvikalbė šalis, ir miestelis, kuriame aš gyvenu ir savanoriauju, kalba švediškai! Mokytis vietos kalbą yra privalomas dalykas kiekvienam savanoriui, tad laukiu nesulaukiu!
Žinau, kad žmonės šiais laikais nemėgsta skaityti ilgų tekstų, todėl šį kartą baigsiu čia ir kitą kartą papasakosiu apie savo naujus namus ateinantiems 11 mėnesių, žmones, su kuriais dirbsiu, kaip praėjo mano pirma švedų kalbos pamoka ir gal dar kažką sugalvosiu :D ate!