Gyvenimo įkvėpimai.
Įkvėpimas neateina iš niekur. Tai dažniausiai atoveiksmis to, ką mes išgyvename ir jaučiame, tai tarsi emocijų ir jausmų sąmišis, kuris neleidžia mums blaiviai mąstyti ir leidžia kone pradėt filosofuot. O kas ta gyvenimo prasmė? Ar visi ją turite? O gal tik ieškote konors įsivaizduodami, kad tai prives prie jos? Ieškoti nereikia, tereikia atrasti tai, kas ir taip pradėta ant padėkliuko, ir į tai pažiūrėti savomis akimis. Lyg susidarytum nuomonę tam tikra tema. Mano gyvenimo prasmės sąvoka neatsiejama nuo tobulėjimo sąvokos. Kad ir ką išmoksim dabar, tai po kurio laiko pataps atgyvena ir mums nepaisant to pokyčio, mes tapsime žaliais ties tuo, kas vyksta, net jeigu ir buvom tenais patys sumaniausi. O kas tos technologijos? <> Jei nebandai tuo domėtis ir ižvelgti vis konors naujo, tai tampi savotiška pilka mase, nes Tu tiesiog stovi vietoj. <> Spaudžiu dešinę tiems, kurie sugeba nepasiduoti ir toliau kovoti. Siejimas to su gyvenimo prasme yra privalomas. Kaip Tu, ŽMOGAU, gali savo gyvenimą laikyt visaverčiu, jei jis neturi prasmės? Tai, ką Tu gali įpirkt nėra Tavo atradimas, kaip ir visos technologijos, tai jau atrasta. O kaip Tu tai panaudosi jau priklausys tik nuo Tavęs paties. Tegul aš tapsiu Tavo mūza, kuri per tiesą Tave paskatins daryti mažus stebuklus. Jei ne aš - tai bent kuris nors kitas..