#tekstas

[tylusvakarai]

visą dangaus žvaigždėtą skliautą tau atiduočiau, jei to panorėtum

[anchelaopersonal]

Pakalbėkim, bet būdami blaivi

Girti pokalbiai apie jausmus manęs niekad prie nieko gero neprivedė. O kam nors yra buvę kitaip? Visada tai baigiasi arba pykčiu, arba ašaromis, kartais abiem. Retai pašnekovai patenkinti būna ir laimingi išsiskirsto. Niekad neteko girtai išlieti širdies, o rytą sutikti drauge su pašnekovu apsikeičiant šypsenomis.

Per daug emocionalūs mes tada būnam. Ne vien dėl to, kad girti. Savo duoklę atiduoda ir tamsa, nuovargis ir tas nežmoniškas naktinių pokalbių romantizavimas.  Girti pokalbiai nesibaigia taip, kaip planavai ar norėjai. Ir žodžius kartais pasirenkam ne tuos, kuriuos derėtų. Kandesni jie būna, tiesa dažnai būna ignoruojama, netiki tuo, kuo nenori tikėti, užsispyrimas laikytis savo būna daug didesnis, nei kitose situacijose. Nepamirškim ir to, kad tada ypač nesinori išeiti namo pralaimėtoju, nors ir tiesą sakiusiu. Ir ta tiesa tada kitaip paliečia sielą. Giliau.

Kartais geriau ryto palaukti, gal tinkamesni žodžiai ir formuluotės pasirinktos bus. O gal nebesinorės kalbėti iš viso.

[zmona]

Ir visas gyvenimas tam tikra prasme tėra žmogaus sugebėjimas išnarplioti ligi galo tai, kas jam iš tikro atsitiko, ką jis iš tikro patiria ir kokia istorija išauga iš jo paskirties. O atskirti tai, kas atsitiko iš tikrųjų, nuo to, kas atrodo atsitikę, labai sunku.

Merabas Mamardašvilis   Как я понимаю философию

Vert. Eugenijus Ališanka

[ltblogeris]

de2.org siūlo meditacijos seansą: Eurika Masytė - Laisvė (m. R. Petrauskas, E. Masytė, ž. J. Marcinkevičius)

Dainos žodžiai:

Aš jau nepakeliu minčių apie tave Kaip obelis, apsunkusi nuo vaisių, Užlaužiu tragiškai nusvirusias rankas, O tu sakai: „Stovėk kaip stovi laisvė". O tu sakai: „Stovėk kaip stovi laisvė".

Tai uždaryk mane, Tėvyne, savyje, Kaip giesmę gerklėje mirtis uždaro, Taip kaip uždaro vakarą naktis, O tu man atsakai: „Aš tavo laisvė". (x2)

O nesibaigianti kelionė į tave, Jau kaip akmuo šalikelėj sukniubęs Aš pilku vakaru lyg samanom dengiuos, O tu sakai: „Eik taip kaip eina laisvė ". O tu sakai: „Eik taip kaip eina laisvė ".

Tai uždaryk mane, Tėvyne, savyje, Kaip giesmę gerklėje mirtis uždaro, Taip kaip uždaro vakarą naktis, O tu man atsakai: „Aš tavo laisvė"...

[kepelin]

Širdį

Atiduok mano buvusią širdį, Aš nebenoriu šitos, Prašau,atiduok mano buvusią širdį Aš trokštu atgaivos.

Nebenoriu nejausti, Išvaryk mane iš šių olų, Ir padėk man išsiausti, Laimę, kur ant tavo lūpų.

[glumbag]

almost my birthday and i feel nothing still, birthdays weren’t something particularly celebrated for me growing up and now i wish they were bcos i just need to feel something positive right now

[tylusvakarai]

nakties verksmai

nekenčiu. nekenčiu šito jausmo. šito prakeikto vienatvės jausmo. jis plėšo mane iš vidaus taip stipriai, jog kai jis ateina aš pradedu nebenorėti visiškai nieko.

nebenoriu ryte atmerkti akių ir būti dar vieną ir visas kitas dienas. žmonės nežino kas dedasi manyje jiems užmigus ir kai vienatvės jausmas drasko.

esi vienas su savimi. pačioje baisiausioje kovoje ir niekada nežinai kuris šį kartą ją laimės. bandai iš paskutinių jėgų priversti sau meluoti, kad aplink tave yra žmonių su kuriais gali pasikalbėti apie tokius vakarus, kuriems gali paskambinti ir parašyti kai tau taip bloga. tačiau, bijai, neturi savy tiek drąsos. manai, jog jiems nuoširdžiai nerūpi. bet juk ir neturi rūpėti. juk taip sunkiai mokeisi savo rūpesčius pasilikti sau, išmokti su jais kovoti, kad nebemoki jais dalintis. nebemoki parodyti, jog tau sunku.

ir jie mano, jog pažįsta tave. bet net matydami, kad su tavimi kažkas vyksta jie nedrįsta paklausti. turbūt žmonės mano, jog kovoti vienam prieš patį save yra paprasta.

šį vakarą užsidariau tarp keturių sienų. taip bandydama įrėminti savyje esantį žvėrį. ar man pavyks? nežinau. šį kartą jis stipresnis. man per sunku. aš jau pavargau kovoti.

[kepelin]

Elektra

Įtampa laksto jau po kraują, Iš nušvito akys elektra, Nušvitimas? Turbūt tiesiog kvietimas.

Kur dingo ta šviesa? Ta didinga elektra? Gal tik pasirodė man šviesa? Ir paliko tik tamsa

Skiriamas nesąmonei,kuri viską sutvarko