Bon Iver, Bon Iver [2011; 4AD]
Kaip šis vaikinas, pasivadinęs Bon Iver parašė šias dainas yra atskira istorija, kuri, turiu pripažinti, manęs nesužavėjo. Vaikinas susipyko su mergina, išsiskyrė su savo grupe ir paliko civilizaciją, pasitraukdamas į mišką. Apėmė melancholija. Ten sukūrė ir įrašė visą albumą. Žodžiu, dar vienas pasimetęs "amerikos egzistecialistas". Nuobodu.
Tačiau laimei albumas Bon Iver, Bon Iver nuobodumu kvepėti nesiruošia. Aišku, jaučiasi tas amerikoniškas folk'as, kurį dabar už kiekvieno kampo groja. Na, kaip bebūtų, tai nėra blogai, juoba šiame Bon Iver albume akustinės gitarytės skambesį papildo nauji garsai, tokie beveik baroque pop. Jaučiasi ir pučiamųjų ir smuikelis ir elektronikos nepagaili (turiu omeny syntho).
Kitas dalykas - vokalas. Jautrus, netgi trapus, aukštas. Nors kai kur, taipogi, perspausta. Tada visa ta vokalo gracija subliūkšta ir primena populiarujį šlamštą, kurio radijas pilnas. Visas vokalo gražumas, manyčiau, išryškėja Calgary pradžioje, kai kartu susirišdamas su giliu sintezatoriumi sudaro begalo gerą atmosferišką jausmą.
Tekstai taip pat trapūs, kažkiek poetiški, kažkiek nuobodūs. Aukso viduriukas, nors tiesa, šįmetiniai kolegos Fleet Foxes ar Cass McCombs - poetai geresni. Na, gal tai mano asmeninė pozicija, nes kažkaip man nepatinka tie pusiau hipiški, pusiau kaimietiški, barzdočiai "amerikietiški egzistencialistai". Na, dar vertėtų paminėti, kad kiekvienas kūrinukas atsipindi kažkokią realią vietą (konkrečiai Š. Amerikos miestą), tai suteikia tokio hm... na, tai tiesiog suteikia žavesio.
Taigi, kas užkabliavo?
1. Nuostabus pirmasis albumo kūrinys Perth, kuriam drąsiai galiu klijuoti metų dainos medalį. Tobula gitara, puiki jos sintezė su šituo trapiu vokalu, didingos partijos ir dar didingesnė, grandiozinė pabaiga. Puikus kūrinys, negaliu nustoti klausęsis.
2. Albumo viršelis. Rimtai. Labai gražus darbas. Nežinau kas jo autorius, bet labai norėčiau sužinoti. Tikrai. Labai gražus.
Na, ir reziume?
Gražus albumas, išties malonu klausyti, nors ir dėl visų išliaupsinto vokalo... turiu šiokių tokių priekaištų. Bet šiaip, tikrai geras, kažkiek svajingas, kažkiek liūdnas ir svarbiausia gražiai (turiu omeny, tiesiogine to žodžio prasme) skambantis albumas.