#bendrasbalsas

[bendrasbalsas]

Tu niekada nesi vienas,kad ir kaip tau beatrodytų. Prisimink tai.

[bendrasbalsas]

Štai toks anonimo klausimas, užėmęs net 2 sms'us.

"Sveiki dar karta visi BendroBalso Nariai. Noriu padekoti uz visa pagalba kuria suteikete. Noriu susikti su Jumis ir realiai. Tikiuosi taip kada nors ir bus. Beje turiu dar viena beda... Jus su tokiomis problemos nemanau ar esate susidure, bet sikart tai svarbu.... Esu bisexuali mergina. Tai kartais vercia nekreipti demesio, bet del mano keisto elgesio kartais dauguma pradeda itarineti. O kodel gi as nesakau apie tai niekam? Juk zinote steoritipus, nuomones apie tokius zmones... Todel baisu. Ir turiu artima ir tikra drauge, nenoriu,kad tarp musu butu paslapciu, bet paklausus jos nuomones apie tokius zmones, pirma karta ja pamaciau supykusia... nezinau net gi kodel, todel gal zinote kaip jai tai pasakyti, nenoriu buti atstumta zmogaus kuri begalo branginu...."

Gintarė: Na, galiu atsakyti taip, kad Tikras draugas visada tave supras ir neatstums. Reikia nebijoti ir pasikalbėti. Nors, matyt, ne visada taip lengva padaryti kaip pasakyti. Bet juk visą gyvenimą nesislėpsi nuo artimųjų. :)

Brazdys: Tikras draugas tave priims, kad ir bet kokia būtum :)

Agnė: Pirmiausia viską dar kartelį gerai apsvarstyk, ir susirašyk ant lapo visus už ir prieš dėl siekio atskleisti tiesą. Jei perskaičiusi ką parašei tu neabejosi, tai pirmyn.

Meškis: Bisexualūs žmonės yra geri tuo, kad jiems px su kuom svarbu kad jaustų malonumą, tai sakau sakyk, ne ne patikslinimas, rėk pasauliui kokia esi ir aplink tave pamatysi kad yra tokių pat kaip tu :)

Jurga: Visų pirma įdomu, koks tavo elgesys,kad kaip tu sakai visi pradeda įtarinėti? Bet jei rimtai, tai manau, kad tokie dalykai gyvent netrukdo. O dėl draugės... Prieš atskleidžiant tiesą , pabandyk su ja pakalbėt apie tokius žmones ir suprast kodėl ji pirmą kartą taip supyko. Manau,kad išsiaiškinusi nuspręsi sakyt jai tai ar ne. O be to TIKRAS draugas niekuomet tavęs neapleis. ;) Dėl susitikimo prašom. :) Bet kada gali mus užkalbinti, belenkur sutikus.;))

[bendrasbalsas]

Komoda

Visą savo mąstymą, mintis ar net gyvenimą galime sudėti į komodą. Toje komodoje spalvotą stalčių turėtų svajonės, penkiais užraktais užrakintą stalčių turėtų paslaptys. Seną, apdulkėjusį turėtų praeitis. Paprasčiausią stalčių turėtų dabartis, o naują ir erdvų – ateitis. Praeities stalčius telieka visada uždarytas. Tik kartais mažu akies kampeliu žvilgtelėkim ir iškart uždarykim. Neverta jame ilgai kapstytis, nes galime apdulkėti prisiminimais. Paslapčių stalčiaus raktus po pasaulį išmėtykim ir patys apie jį pamirškim. Tik nepamirškime iš spalvų kupino svajonių stalčiaus perdėti kelias svajas į dabarčiai skirtą. Taip paprastas dabarties stalčius išsipildžiusios svajonės spalvomis nušvis. Tik per daug į erdvų ateities stalčių neįsižiūrėkime, nes pamiršę dabarties stalčių pildyti, negalėsime užpildyti ir ateities. Todėl dažniausiai žvelkime į po truputį liūdesio ir džiaugsmo, laimės ir vargo, darbo ir poilsio, meilės ir neapykantos ar šilumos ir šalčio, pripildytą paprastą dabarties stalčių. Ir taip mūsų komoda bus tinkamai ir tvarkingai užpildyta. Tada ir sau galėsime pasakyti:

- Gyvenu gražų ir įdomų gyvenimą!

[bendrasbalsas]

Kartais atrodo,kad kažkas yra be galo svarbu,nors protas ir sako NE. Uždžuok sau šį klausimą:

"Ar tai bus svarbu po metų?"

Jei atsakei ne, tai kam dar apie tai mąstyt ir gadintis savo gyvenimą?:)

[bendrasbalsas]

Prieš ką nors darant pagalvok, ar elgiesi taip,kaip norėtum,kad su tavimi elgtųsi.:)

[bendrasbalsas]

Sveikiname visas visas.:)))

http://www.youtube.com/watch?v=J6x7vkyJf4A

[bendrasbalsas]

Beždžionių gaudymas

Beždžionių medžiotojai sugalvojo nuostabų būdą jas gaudyti.  Pirmiausia jie suranda miško laukymę, kurioje beždžionės dažniausiai renkasi. Įkasę į žemę ilgu siauru kaklu ąsočius, medžiokliai rūpestingai apkaupia juos žeme, žolės paviršiuje palikdami tik atvertas siauras angas. Po to į šiuos indus beria beždžionių mėgiamų ryžių ir uogų. Medžiokliams pasitraukus, pastarosios tuoj prisistato. Būdamos smalsios iš prigimties jos ima tyrinėti ąsočius ir pastebėjusios juose skanumynus, kiša letenas į vidų, siekdamos pačiupti kiek galima daugiau laimikio. Tačiau indai – siaurakakliai. Tuščia letena lengvai įslysta į ąsotį, o jei sauja pilna, jos ištraukti neįmanoma. Beždžionės neriasi iš kailio, traukdamos grobį, tačiau ištraukti negali. Tada ir ateina laikas netoliese pasislėpusiems medžiotojams. Jie metasi prie beždžionių ir jas sugauna be vargo. Nors smagurės smarkiai blaškosi, tačiau joms į galvą net nešauna mintis paleisti tai, ką laiko sugniaužusios saujoje. Kiek daug žmonių praranda gyvenimą, nes bijo atgniaužti saujas ir paleisti tai, ką mano esant vertinga, nors iš tiesų tai – niekniekiai. Išsipustę ir besišypsantys medžiotojai nesnaudžia: jų spąstai paslėpti blizgančiuose žurnaluose, televizorių ekranuose ir reklaminėse iškabose. Taip tarp mūsų vis daugiau žmonių, kurių delnai sugniaužti, o širdys užgęsusios. (Bruno Ferrero)

[bendrasbalsas]

Ežių šeimynėlė

Vasarai atėjus, girioje apsigyveno ežių šeimyna. Dienos buvo šiltos, tad ežiai linksmai pramogaudavo medžių paunksmėje. Nupuškuodavo ir už miško, siausdavo laukymėje, tarp gėlių žaisdavo slėpynių, gaudydavo muses, kad prasimaitintų, o nakčiai atslinkus ramiai sumigdavo šalia savo buveinės. Vieną dieną išvydo krintantį medžio lapą: artinosi ruduo. Lapai krito vis labiau ir labiau. Ežiai sugalvojo naują išdaigą: gaudė krintančius lapus. Vis labiau šalo. Upę aptraukė plonytis ledo sluoksnis. Iškritęs sniegas užklojo lapus. Ežiai drebėjo iš šalčio, naktimis negalėdavo net užmigti. Vieną vakarą nusprendė susiglausti ir tokiu būdu sušilti, tačiau bandymas nepasisekė: žaibiškai išsilakstė į skirtingas puses, mat dygliais subadė vienas kitam nosis ir letenėles. Dar kartą nedrąsiai pamėgino priartėti vienas prie kito, tačiau ir vėl nesėkmingai. Reikėjo rasti būdą sušilti ir išlikti: juk ir paukščiai, ir triušiai, ir kurmiai, ir kiti gyvūnai sušildavo susiglaudę. Tuomet ežiai ėmė mokytis artėti vienas prie kito įtraukdami spyglius. Iš pradžių sekėsi sunkiai, tačiau ežiai kiekvieną vakarą mėgino vis iš naujo, kol pagaliau jiems pavyko susispausti nesusibadžius. Žvarbus vėjas daugiau jų nebegąsdino; susiglaudę ežiai šiltai sau miegojo. Gyvenime labai praverstų kelios taisyklės: Kadangi gyvenimą nuskaidrina švelnumas, vadinasi verta jo siekti kasdien ... Atrask gerąsias žmonių savybes, net ir tada, kai jie patys stengiasi jas nuslėpti ... Nebijok nesutarimų ir barnių: tik mirusieji ir viskam abejingi nesipyksta. 

(Bruno Ferrero)