Ir TU gali pakeisti pasaulį!

[bendrasbalsas]

Tu niekada nesi vienas,kad ir kaip tau beatrodytų. Prisimink tai.

[bendrasbalsas]

Sveikučiai visi! Turiu tokį įdomų klausimėlį šios komandos vaikinams: Kaip turi atrodyti panelės, kad jums patiktų? (Tik nesakykit, kad išvaizda nesvarbi, nes pirmas dalykas į ką atkreipiamas dėmesys - išvaizda.) Laukiu jūsų atsakymų :)

Brazdys: Tamsios, o jei dar su akiniais tai išvis išprotėt galima.

Skirmantas: Vieno konkretaus atsakymo neįmanoma pasakyti kaip turėtu atrodyti, tačiau atletiška panelė visada yra žavesne, ilgesni plaukai, bet vis tiek ne visada tai svarbiausia :)

[bendrasbalsas]

labai keistas pasirode brazdzio pasakymas del issukio. norit pasakyt kad jo neivygdysit?

Brazdys: Simple. Mano studijos paruošiamieji darbai trunka ilgai dėl to, kad aš dar teisių neturiu. Taigi vasarą turėsiu teises ir kilnojama studija vešiuos pas Jurgą. Taip pat atsivešiu ir kitus. Kas kam neaišku?

[bendrasbalsas]

irasykit daina. arba perkurkit kokia bet su savo balsais.

Brazdys: Kai paruošiu studiją įrašysim. :)

[bendrasbalsas]

Štai toks anonimo klausimas, užėmęs net 2 sms'us.

"Sveiki dar karta visi BendroBalso Nariai. Noriu padekoti uz visa pagalba kuria suteikete. Noriu susikti su Jumis ir realiai. Tikiuosi taip kada nors ir bus. Beje turiu dar viena beda... Jus su tokiomis problemos nemanau ar esate susidure, bet sikart tai svarbu.... Esu bisexuali mergina. Tai kartais vercia nekreipti demesio, bet del mano keisto elgesio kartais dauguma pradeda itarineti. O kodel gi as nesakau apie tai niekam? Juk zinote steoritipus, nuomones apie tokius zmones... Todel baisu. Ir turiu artima ir tikra drauge, nenoriu,kad tarp musu butu paslapciu, bet paklausus jos nuomones apie tokius zmones, pirma karta ja pamaciau supykusia... nezinau net gi kodel, todel gal zinote kaip jai tai pasakyti, nenoriu buti atstumta zmogaus kuri begalo branginu...."

Gintarė: Na, galiu atsakyti taip, kad Tikras draugas visada tave supras ir neatstums. Reikia nebijoti ir pasikalbėti. Nors, matyt, ne visada taip lengva padaryti kaip pasakyti. Bet juk visą gyvenimą nesislėpsi nuo artimųjų. :)

Brazdys: Tikras draugas tave priims, kad ir bet kokia būtum :)

Agnė: Pirmiausia viską dar kartelį gerai apsvarstyk, ir susirašyk ant lapo visus už ir prieš dėl siekio atskleisti tiesą. Jei perskaičiusi ką parašei tu neabejosi, tai pirmyn.

Meškis: Bisexualūs žmonės yra geri tuo, kad jiems px su kuom svarbu kad jaustų malonumą, tai sakau sakyk, ne ne patikslinimas, rėk pasauliui kokia esi ir aplink tave pamatysi kad yra tokių pat kaip tu :)

Jurga: Visų pirma įdomu, koks tavo elgesys,kad kaip tu sakai visi pradeda įtarinėti? Bet jei rimtai, tai manau, kad tokie dalykai gyvent netrukdo. O dėl draugės... Prieš atskleidžiant tiesą , pabandyk su ja pakalbėt apie tokius žmones ir suprast kodėl ji pirmą kartą taip supyko. Manau,kad išsiaiškinusi nuspręsi sakyt jai tai ar ne. O be to TIKRAS draugas niekuomet tavęs neapleis. ;) Dėl susitikimo prašom. :) Bet kada gali mus užkalbinti, belenkur sutikus.;))

[bendrasbalsas]

perskaiciau apatini klausima bei atsakymus. Noriu vat paimti ir mesti jums issuki. Ar isdrysite prisipazinti savo simpatijai apie jauciamus jausmus? Manau tai ne vien parodys, kad ji priemet ir istesejot. Bet ir turbut prasides grazios draugystes pradzia :)

Meškis: Prisipažinau ir sėdžiu dabar labai laimingas :)

Agnė: Gailiuosi, kad kai galėjau nepasakiau, nes dabar jau per vėlu...

Brazdys: Tikriausiai man nepavyks, nes jau padariau tai prieš šį klausimą.

Jurga: Žinai brangusis anonime, pasirodei man kaip vaikas. (Nepyk) Nes apie meiles ir simpatijas pamenu klausinėdavom,kokioj 5 klasėj žaisdami "Tiesą - Drąsa". :) Kad čia parašytume kažkokio asmens vardą,abejoju ar kažką tas keistų.

[bendrasbalsas]

Jeigu žmonės jums parašytų iššūkius,ar juos įvygdytumėt?

Skirmantas: Žinoma priklauso nuo iššūkio.

Agnė: Viskas proto ribose.:)

Jurga: Sutinku su Agne.:)BR@ZDYS: Žiūrint nuo iššūkio stiprumo, nes iššūkis nėra lygus iššūkiui.

Meškis: nu ką einu šokt nuo tilto. ;D Oj čia ne iššūkis.

Aistė: Pamėgintume. (Jei viskas proto ribose.:))

[bendrasbalsas]

Komoda

Visą savo mąstymą, mintis ar net gyvenimą galime sudėti į komodą. Toje komodoje spalvotą stalčių turėtų svajonės, penkiais užraktais užrakintą stalčių turėtų paslaptys. Seną, apdulkėjusį turėtų praeitis. Paprasčiausią stalčių turėtų dabartis, o naują ir erdvų – ateitis. Praeities stalčius telieka visada uždarytas. Tik kartais mažu akies kampeliu žvilgtelėkim ir iškart uždarykim. Neverta jame ilgai kapstytis, nes galime apdulkėti prisiminimais. Paslapčių stalčiaus raktus po pasaulį išmėtykim ir patys apie jį pamirškim. Tik nepamirškime iš spalvų kupino svajonių stalčiaus perdėti kelias svajas į dabarčiai skirtą. Taip paprastas dabarties stalčius išsipildžiusios svajonės spalvomis nušvis. Tik per daug į erdvų ateities stalčių neįsižiūrėkime, nes pamiršę dabarties stalčių pildyti, negalėsime užpildyti ir ateities. Todėl dažniausiai žvelkime į po truputį liūdesio ir džiaugsmo, laimės ir vargo, darbo ir poilsio, meilės ir neapykantos ar šilumos ir šalčio, pripildytą paprastą dabarties stalčių. Ir taip mūsų komoda bus tinkamai ir tvarkingai užpildyta. Tada ir sau galėsime pasakyti:

- Gyvenu gražų ir įdomų gyvenimą!

[bendrasbalsas]

Kartais atrodo,kad kažkas yra be galo svarbu,nors protas ir sako NE. Uždžuok sau šį klausimą:

"Ar tai bus svarbu po metų?"

Jei atsakei ne, tai kam dar apie tai mąstyt ir gadintis savo gyvenimą?:)

[bendrasbalsas]

Prieš ką nors darant pagalvok, ar elgiesi taip,kaip norėtum,kad su tavimi elgtųsi.:)

[bendrasbalsas]

Ką manote apie tuos žmones kurie sako myliu kitam žmogui pradraugavę vos kelias dienas?Ar tikrai galima taip greit apmilti?

Iš karto atsiprašome,kad tik dabar atsakome. Vieni buvo be pc,kiti išvykę,treti užsivertę mokslais... Nepykit ant mūsų. Mes irgi žmonės ir kartais užsimirštam.:)O dabar mūsų atsakymai į klausimą:

"Am manau kad tai įmanoma, bet galvoju kad santykiai tarp jų nebus ilgalaikiai..." Meškis

"Manau kad tai tik simpatija, kuri tuo metu atrodo kaip meilė. Nes meilei reikia laiko, per kurį sugebėtum pažinti žmogų." Agnė

"Žmogų galima pamilt per dieną, o pamiršti prireikia viso gyvenimo." Brazdys

"Tai nėra meilė. na bent jau ne tokia,kokią aš įsivaizduoju. Negali vos po poros akimirkų pabendravęs su žmogumi sakyt, - VISKAS,aš myliu. Taip nebūna. Meilei reikia laiko." Jurga

[bendrasbalsas]

Tai va Viliau. Dideliausiai visi tave sveikinam. :) Sveikatos nelinkėsim ir taip dar jaunas. Laimės linkėt būtų bonalu. Pinigų? Mes tau prižadam centų keletą sumest, jei trūks. Na dar daug gerbėjų (PANŲ) iš kurių atrastum,tą kurios labiausiai reikia. Ir tiesiog daug linksmų, šiltų ir nuostabių akimirkų, kurias prisiminus visuomet veide nušvistų šypsena. :)))

[bendrasbalsas]

Sveikiname visas visas.:)))

http://www.youtube.com/watch?v=J6x7vkyJf4A

[bendrasbalsas]

Jeigu jum tektu pasakyt kuris komandos narys jums patiems asmeniskai arciausiai sirdies yra,tai kuris butu? tik be jokiu nzn,visi ar pan.

"Agnę, nes su ja galiu kalbėti apie viską." Aistė

"Jūs atsakykit." Meškis

"Aistę, nes ji mane pažįsta geriausiai, kaip ir aš ją.;)" Agnė

"Jurga, nes aš ją geriausiai pažįstu." Brazdys

"Ką aš žinau.. Visi man arti širdies. Agnė su Aiste už tai,kad jos man kaip seserys kurių neturiu. Mantas - Už ištisinį bendravimą,kad ir kokia aš bebūčiau. Skirmantas - kad sugeba prajuokint. Vilius - už mūsų pykčius. (Su tavim vieninteliu taip mūsų nuomonės nesutampa,bet už tai ir gerbiu.). Gintarė - už palaikymą ir smagų laiką kartu. VA TAI VA. Taip,kad man visi labai brangūs. Ir nerūpi,kad sakei,nesakyt,kad visi." Jurga

[bendrasbalsas]

Į ką atkreipiate dėmesį išvaizdą ar asmenybę?

"Į asmenybę. ;)" Meškis

"Asmenybę." Brazdys

"Asmenybę." Aistė

"Asmenybę." Agnė

"Asmenybę. Išvaizda keičiasi,asmenybė - ne." Jurga

[bendrasbalsas]

Beždžionių gaudymas

Beždžionių medžiotojai sugalvojo nuostabų būdą jas gaudyti.  Pirmiausia jie suranda miško laukymę, kurioje beždžionės dažniausiai renkasi. Įkasę į žemę ilgu siauru kaklu ąsočius, medžiokliai rūpestingai apkaupia juos žeme, žolės paviršiuje palikdami tik atvertas siauras angas. Po to į šiuos indus beria beždžionių mėgiamų ryžių ir uogų. Medžiokliams pasitraukus, pastarosios tuoj prisistato. Būdamos smalsios iš prigimties jos ima tyrinėti ąsočius ir pastebėjusios juose skanumynus, kiša letenas į vidų, siekdamos pačiupti kiek galima daugiau laimikio. Tačiau indai – siaurakakliai. Tuščia letena lengvai įslysta į ąsotį, o jei sauja pilna, jos ištraukti neįmanoma. Beždžionės neriasi iš kailio, traukdamos grobį, tačiau ištraukti negali. Tada ir ateina laikas netoliese pasislėpusiems medžiotojams. Jie metasi prie beždžionių ir jas sugauna be vargo. Nors smagurės smarkiai blaškosi, tačiau joms į galvą net nešauna mintis paleisti tai, ką laiko sugniaužusios saujoje. Kiek daug žmonių praranda gyvenimą, nes bijo atgniaužti saujas ir paleisti tai, ką mano esant vertinga, nors iš tiesų tai – niekniekiai. Išsipustę ir besišypsantys medžiotojai nesnaudžia: jų spąstai paslėpti blizgančiuose žurnaluose, televizorių ekranuose ir reklaminėse iškabose. Taip tarp mūsų vis daugiau žmonių, kurių delnai sugniaužti, o širdys užgęsusios. (Bruno Ferrero)

[bendrasbalsas]

Ežių šeimynėlė

Vasarai atėjus, girioje apsigyveno ežių šeimyna. Dienos buvo šiltos, tad ežiai linksmai pramogaudavo medžių paunksmėje. Nupuškuodavo ir už miško, siausdavo laukymėje, tarp gėlių žaisdavo slėpynių, gaudydavo muses, kad prasimaitintų, o nakčiai atslinkus ramiai sumigdavo šalia savo buveinės. Vieną dieną išvydo krintantį medžio lapą: artinosi ruduo. Lapai krito vis labiau ir labiau. Ežiai sugalvojo naują išdaigą: gaudė krintančius lapus. Vis labiau šalo. Upę aptraukė plonytis ledo sluoksnis. Iškritęs sniegas užklojo lapus. Ežiai drebėjo iš šalčio, naktimis negalėdavo net užmigti. Vieną vakarą nusprendė susiglausti ir tokiu būdu sušilti, tačiau bandymas nepasisekė: žaibiškai išsilakstė į skirtingas puses, mat dygliais subadė vienas kitam nosis ir letenėles. Dar kartą nedrąsiai pamėgino priartėti vienas prie kito, tačiau ir vėl nesėkmingai. Reikėjo rasti būdą sušilti ir išlikti: juk ir paukščiai, ir triušiai, ir kurmiai, ir kiti gyvūnai sušildavo susiglaudę. Tuomet ežiai ėmė mokytis artėti vienas prie kito įtraukdami spyglius. Iš pradžių sekėsi sunkiai, tačiau ežiai kiekvieną vakarą mėgino vis iš naujo, kol pagaliau jiems pavyko susispausti nesusibadžius. Žvarbus vėjas daugiau jų nebegąsdino; susiglaudę ežiai šiltai sau miegojo. Gyvenime labai praverstų kelios taisyklės: Kadangi gyvenimą nuskaidrina švelnumas, vadinasi verta jo siekti kasdien ... Atrask gerąsias žmonių savybes, net ir tada, kai jie patys stengiasi jas nuslėpti ... Nebijok nesutarimų ir barnių: tik mirusieji ir viskam abejingi nesipyksta. 

(Bruno Ferrero)