Kelionė namo
seen from United States
seen from France

seen from Australia
seen from France
seen from United States
seen from Brazil
seen from Brazil
seen from Brazil
seen from Indonesia
seen from United States
seen from China
seen from China

seen from Türkiye

seen from United States

seen from United States
seen from United States
seen from Netherlands
seen from United States

seen from Malaysia

seen from United States
Kelionė namo
O kur toliau? Į pietus!
Kalbant apie didžiausią Italijos salą aš labiau tikiu vokiečių poetu Johanu Volfgangu fon Gėte, kuris sakė: "Neaplankius Sicilijos, Italija nepalieka jokio pėdsako sieloje. Sicilija yra raktas į Italijos pažinimą."
Departure
Kelionės pradžia- Paryžius
Atvykom į Paryžių ir lipdami iš lėktuvo sutikome Kristupo draugus - Fabieną ir kitą čiuvelį, kuie skrido taip pat iš Lietuvos… Ką jie ten veikė, gili paslaptis, bet greičiausiai ne žvaigždes su bobom skaičiavo. Persimetę keliomis frazėmis išsiaiškinome, kad Fabienas ir Mažės mama gyvena tame pačiame Saint Cloud priemestyje. Fabienas pasiūlė pavežėti mus iki pat durų. Taigi iš oro uosto nuvažiavome autobusu iki Paryžiaus, o nuo ten mus su Kristupu paėmė Fabieno draugas - buvęs profesionalus regbio žaidėjas, kurio vardo nepamenu. Bet gal ir nereikia, nes jis panašus į šimtą tokių pat buvusių profesionalių regbio žaidėjų, kurie iki savo senatvės išsaugojo įprotį nešioti treningines kelnes, sportinius batelius ir kvepėti „Armani“ kvepalais šeštadieniais.
Tas žilas regbio žaidėjas, kurio platūs pečiai ir stiprios rankos bylojo apie ilgus metus treniruočių salėse ir stadionuose, pavežė mus iki Fabieno namų ir kartu nuėjome išgerti kavos. Šis prasitarė esantis futbolo vaikų sporto treneris, parodė nuotrauką su Micheliu Platini ir pan. Kiek supratome jis labai myli savo darbą, o dar labiau myli tai, kad turi 58-ias apmokamų atostogų dienas per metus… Nors Fabieno darbo tikslas yra laikyti vaikus atokiau nuo gatvės, mums su Kristupu jis padovanojo dvi raudonas maikutes ir nurodęs, kur yra gatvė, kurios ieškome, draugiškai išlydėjo.
Netrukus mes atsiduriame pas mažės mamą vardu Daiva. Rašant trumpai, jautėmės kaip keturiolikos, nes pirmą naktį grižę 4 nakties švelniais žodziais gavome lupti. Bet juk mes jau seniai ir pasidžiaugti naktiniu Paryžiumi privaloma net tokiems snobeliams kaip mes su Kristupu ir Matu. O džiaugsmo receptas labai paprastas - tereikia gerai maktelt alaus ir džiaugsmas uzplūsta venas, šypsena iškreipia veidą, na ir žinote, kaip ten būna…
Dar parūkėme Buivelio žolės, kuri turėdama neįtikėtiną istoriją vežė taip gerai, kaip ir ta istorija, į kurią ta žolė buvo įvelta. O buvo taip: išvykę penktadienį vakare iš Vilniaus, viso pixo nesurūkėme, liko dar daugmaž vienam džointukui. Liepiau Kristupui išmesti žolę idant lipant į lėktuvą neturėtume nemalonumų. Aišku jis manęs nepaklausė arba tiesiog pamiršo ir pasidėjo žolę į kišenę… Kauno oro uoste einant per check in’o vartus, drąsuolis pradėjo pypsėti… Tuomet išsitraukė monetas iš kišenės ir parodė apsauginiui, kas čia pypsi. Gerai kad apsauginis pasitaikė cieločka ir nepastebėjo to, ką pastebėjo Kristupas - tarp monetų stūkstantį maišelį žolės. Žebenkšties judesiu Kristupas įsidėjo gandžą į kišenę ir taip narkotikas lengvesnis už alkoholį po kelių valandų atsidūrė Paryžiuje. Apsauginis liko be milžiniškos premijos ir pagarbos iš viso korpuso kolegų, o negras jau būdamas Alžyre prisiminęs šį įvykį vis dar šluostėsi prakaitą.
Tęsiame kelionę Paryžiuje - atsigeriame alaus vietiniame bare, susitinkame Matą ir dar tris paneles, kurios studijuoja ir šiaip lankosi Paryžiuje .Su jomis tą vakarą ir leidome.
Tiesa, Kristupas įrašė dainą, net dvi, kurias ateitye žada išleisti. Viena skamba taip: duok dratą, duok dratą, duok dratą… duok dratą duok drattą drtaaatą duok dratą , duok draaataąą duok dratą duok dratą duok dratą duoook drataaaą drataą duok dratttaa duooookiiii mannnn vieloooos!!!!
Grįžtant namo nepavyko prasmukti pro įėjimo į metro vartus, nes nebeveikė mūsų bilietukai arba kišom ne tuos. Žodžiu, peršokom tvoreles ir kažkas pradėjo rėkti, tad teko bėgti metro koridoriais kol pasiekėme traukinių laukimo aikštelę ir atsikratėme persiokiotojų…
Įsėdęs į traukinį Kristupas įjungė garso įrašinėtoją, kad įrašytų važiuojančio traukinio garsus. Netikėtai užsnūdus Kristupui, vėliau smigo ir įrašinėtojas, nes pabudęs jo šeimininkas pamiršo jį išjungti… To neturi sužinoti Matas, nes supyks, kad per linksmybes netekome dviejų brangių batareikų.
Išlipę iš metro supratome, kad nesame tokiose vietose net sapnuose buvę. Aišku abu apsvaigę nuo šalto oro ir paikos jaunystės nutarėme orientuotis pagal Eifelio bokštą, kuris nuo mūsų nutolęs bent per 9 km. Ėjome ieškoti namų. Pakeliui Kristupas užsimanė ir sugalvojo pamyžti. Pirmą kartą aplaistė kelio darbų stendą (vos išlipus iš požeminių metro šachtų), antrą kartą - į Senos upę nuo milžiniško tiltelio. Ilgai jį įtikinėjau, jog nemarozintų ir nemyžtų nuo tilto, kad nenukentėtų koks Maironiškai nusiteikęs romantikas plaukdamas upe su kokia įsivaizduojama gandola, bet galų gale likau įtikintas pats pamėginti ir pamėginau. Jausmas nepakartojamas, kai padarai srovę besitęsiančią bent 5 metrus žemyn ketvirtą ryto, užplūsta jausmas, kad gyvenime jau bent šį bei tą pasiekei.
Taigi nusilengvinę ėjome toliau. Atradę pažįstamas vietas jau bėgome į kalną , kuris vedė link Mažės mamos namų. Galų gale įveikę trečdalį kalno distancijos, padūsavome ir pradėjome stebėti aplinką. Turtingų buržua namus su šimtametėm istorijom, kurių nežinojom, bet bandėm įsivaizduoti, o kaip ten vis dėl to buvo. Spręsdami pagal papuošimų stilių, langų dydį ir durų kietumą, postringavom ir apie pastatų šeimininkus bei jų gyvenimo istorijas, bet gal į tai nereikėtų gilintis, nes tikiu, jog Balzakas bei ankstesni Prancūzijos revoliucijos metraštininkai tai puikiai aprašė savo pasakojimuose.
Kita diena nebuvo tokia įspūdinga. Tiesiog nuėjome į Pompiduo centrą, kur pamačiau Dushampo pisuarą, susitikome Mato drauga Dj’ėjų, kuris pasakojo, kaip kartą vakarėlyje, kuriame grojo, užsukęs į WC užtiko ten besidulkinantį vieną garsiausių ir talentingiausių jaunosios kartos prancūzų aktorių su kitu vyru bei panašias istorijas. Apsilankėme neblogame sushi bare ir tai daugmaž yra visas dienos įspūdis, kuris man liko. O Dushampo pisuaras pasirodė labai senas, bet žavus ir toks pat švarus kaip ir šiuolaikinis Paryžius su visomis savo istorijomis.
Dar keli vaizdai iš ten pat.
Keliones
Kelionė – geografinės vietos pakeitimas, fiziškai judant iš vienos vieto(vė)s į kitą. Keliaujama įvairiais būdais; tam gali būti naudojamos transporto priemonės. Kelionės būna įvairios, priklausomai nuo savo pobūdžio: Poilsinės kelionės, tai viena labiausiai paplitusių kelionių formų, kurios metu keliautojai ilsisi subalansuotu rėžimu, lanko įvairius lankomus objektus, tačiau didžiausia laiko dalis yra skirta pasyviam poilsiui. Viena populiariausių poilsinių kelionių formų yra Kruizinis turizmas. Kultūrinės kelionės, taip pat vienos populiariausių iš kelonių. Kultūrinės kelionės yra pasirenkamos norint geriau susipažinti su šalies kultūra, renginiais, kalba, kasdieniu vietinių žmonių gyvenimu. Pramoginės kelionės - kuomet pagrindinis kelionės tikslas yra patirti kuo daugiau nuotykių, išbandyti kuo įvairesnių pramogų (nardymas, slidinėjimas, įvairūs žygiai, važinėjimasis po safari džipais). Verslo kelionės - tai įvairios konferencijos, seminarai, įvairios parodos, į kurias atvyksta atstovai ir dalyviai iš įvairių šalių. Sveikiatinimo kelionės kai vykstama medicininais tikslais atsatyti sveikatą (sanatorinis/SPA turizmas). Sportinės kelionės- dažniausiai, tai sporto sirgalių (fanų) vykimas stebėti sporto renginių (pvz. Olimpiada, pasaulio futbolo čempionatas ir pan...) Religinės kelionės - siekiant aplankyti šventas vietas, atlikti relgines apeigas. Juodasis (nelaimių) turizmas - kuomet keliaujama į "karštuosius taškus" (šalis nukentėjusias nuo stichinių nelaimių arba karinių konfliktų vietas) dažniausiai dėl patiriamo didesnio adrenalino. Sekso turizmas, kai pagrindinis kelionės tikslas yra seksualinis pasitenkinimas.
Žmonės keičiasi.
Niekada nebuvau blogginimo fanas, mėgau tik pasižvalgyti į gražias fotografijas juose. O dabar pats rašau. Įdomu prie ko tai prives...
Priežastis kodėl tai darau - kelionė į Pietų Italiją ir trys mėnesiai joje. Didelis noras pasidalinti vaizdais, kurie Lietuvio akiai nėra įprasti ir tikriausiai po kelių metų bus labai įdomu pačiam paskaitinėti save :)
So, let's rock & roll! (arba Kelionė į Pietų Italiją)
Traukinys Kaunas - Vilnius. Už lango -30C. Dieną prieš skaičiau naujienas apie stringančius traukinius, autobusus ir kitą transportą. Taigi išvykstu labai anksti, su dideliu rezervu iki skrydžio.
(Traukinys Kaunas - Vilnius, ankstyvas rytas)
(Kadras pro langą - kaulus stingdantis šaltis)
...Oro uoste: susitikau su draugais. Vykstame tryse.
Rimtas moteriškas balsas kas pusvalandį (keturis ar penkis kartus) pranešė apie atidedamą Wizzair skrydį į Romą, dėl tam tikrų techninių kliučių. Daugybė kartu laukiančių italų sėdi ir gan garsiai šnekučiuojasi, kelios lietuvių šeimos kantriai laukia, skaitydami laikraščius ar gerdami kavą pirktą iš VNO oro uosto kavos automatų.
Viltis pamatyti Romą dienos metu išnyko. Skrydis neprailgo. Už tiek laiko atidėtą skrydį oro linijos daugybė kartų atsiprašinėjo skrydžio metu, vaišino sumuštiniais ir mineraliniu. Malonu.
(Romos prieigos pro langą)
Planas Romoje - iš Rome FCO oro uosto pigiai nusigauti į Rome Termini centrinę traukinių stotį. Atstumas ~30km.
Ekspresas traukiniu iš oro uosto į centrinę stotį 12eu.
Autobusu nuo 6eu iki 10eu. Sėdome į pigiausią variantą ir per gerą pusvalandį nusigauname į centrinę Rome Termini stotį. Turiu įtarimą, kad dar geriau paieškojus galima buvo rasti ir už 4eu. Bet ką jau čia...
Sekmadienio vakaras Romoje. Jokių kamščių, šiek tiek vakarykščio sniego ant žolės. Žvilgsniai pro autobuso langą į Koliziejų. Daug šiukšlių, drėgna, vėsu. Bet čia Roma! Visos blogybės nublanksta prieš tą įspūdį ir smalsumą išvykus toliau nuo Lietuvos, į kitą kultūrą, kitą klimato juostą, kitaip kalbančius žmones.
Rome Termini centrinė stotis. Jamam naktinio traukinio bilietus į Cosenzą už 32eu su kapeikom.
Per dieną šiuo maršrutu, skirtingu laiku, važiuoja ~8 traukiniai. Kainuos svyruoja nuo 32eu iki 90eu.
(Rome Termini centrinė stotis)
Sėdom į traukinį ir pirmyn į Pietus! http://binged.it/wA2pB8
Kelionės trukmė ~7 valandos.
Traukinys senas, bet studentiškai patogus, su kajutėmis šešiems žmonėms. Mūsų kajutėje sėdėjo porelė Įtalų, tikriausiai privatumo klausimais, jie susirado kitą kajutę, taigi ištiesę kojas grožėjomės naktinės Italijos vaizdais ir bandėme nusnausti.
Italija graži net naktį! Maršrutas driekiasi šalia viduržemio jūros pakrantės. Beveik visą kelią pro langą mirguliavo pakrantės miestelių šviesos. Buvo NICE.
Persėdimas pajūrio miestelyje Paola ir po pusvalandžio mes Cosenzoje.
Rytas, ~8:00. Lietus. Prieiname prie autobuso vairuotojo, rodome atsispausdintą žemėlapį su kelionės tikslu. Vairuotojas supranta ko norime. Važiuojame "zuikiais", nes čia miesto autobusuose stovi bilietų automatai priimantys tik monetas. Bilietas 1eu. Monetų neturime, įjungiame durnių ir važiuojam.
Labai malonus vairuotas, privažiavus reikiamą vietą sustojo (ne stotelėje), nurodė kryptį kur eiti ir vuolia. Mus pasitiko labai maloni mergina iš Latvijos, čia dirbanti ir gyvenanti jau beveik metus. Butas puikus. Labai erdvus. Su trimis balkonais ir dvejais vonios kambariais. COOL.
Pusryčių arbata ir saldus miegas po ilgos kelionės savo naujojoje, trims mėnesiams laikinojoje lovoje, čia, Cosenzoje.
Reikalingiausi vaistai kelionėje
Bendri patarimai: visada pravartu tureti vaistų nuo skausmo, pykinimo, viduriavimo ar vidurių užkietėjimo. O tada jau reikia apgalvoti, kokių dar vaistų jums individualiai gali prireikti. Ten privalo atsidurti jums būtini vaistai, jeigu turite juos periodiškai vartoti (nuo astmos, diabeto ir pan.), apskaičiuojant, kiek reikės kelionės trukmei ir pasiimant kiek daugiau atsargai. Tepalas nuo raumenų skausmo, vaistai nuo peršalimo, pykinimo, pleistrai nuo nuospaudų, kelios kitos smulkmenos ir vaistinėlė beveik parengta. Tačiau atminkime, vaistinėlės sudėtis priklauso ir nuo to, kur susiruošėte atostogauti: ilsintis miestuose pakanka nedidelės vaistinėlės, o išsiruošus į gamtą, kalnus ar kitas sunkiai pasiekiamas, mažai apgyvendintas vietoves, komplektuojant vaistinėlę butina atsižvelgti į galimus sveikatos sutrikimus, konsultuotis su gydytoju dėl būtiniausių vaistų.
Daugiau skaitykite bloge apie keliones