#pamastymai

[lenfantdesrues]

F. Dostojevskis

atsitrenkus į realybę nukrenta rožiniai akiniai ir esi priverstas pamatyti pasaulį įvairiausiomis spalvomis, deja, jame vyrauja tik tamsesnių atspalvių paletė, kurioje paskendęs nusidažai jos atspalviais ir papildai idiotų, esančių pilkoje masėje, gretas. kaip sakydavo buvusi anglų kalbos mokytoja “būkim biedni, bet teisingi”. gyvenimas nei juodas, nei baltas, jis supistai pilkas, panašus į smegduobę, į kurią įkritęs makaluojiesi, kol nepaskęsti.

[dulkesdulketos]

Nesimato

Tas nuostabus jasumas , kuris apima kiekvieną, kartą sutikus žmogų, kuris taip pat myli tavo mėgstamą grupę. Kurio svajonės tokios pat didelės ir neaprėpiamos kaip tavo. Kiekviena tokia akimirka yra nepakartojama, magiška galbūt šiek tiek nežemiška. Kodėl? Todėl, kad mes esame vieniši. Ir liksime tokiais didesnę dalį savo gyvenimo. Tačiau tą akimirką tu nebesijauti vienišas, nes gali pasidalinti tikrais savo jausmais su kažkuo kitu ir nesijausti kvailai. Tuomet negalvoji, kad tavo mintys, norai yra neįmanomi, ar juokingi, nes tas žmogus kvėpuoja tokiomis pačiomis svajonėmis. Įvykus tokiam atradimui, kiekvienas taip giliai pasineriate į vienas kitą ir galvojate, kad pažįstate vienas kitą visą gyvenimą, nors tai jūsų pirmas ilgas pokalbis. Ak, kaip pasiilgstu šio jausmo! Juk visi savo gyvenime trokštame nors sekundę pasijusti , kad tikrai neesate vienas toks šioje žemėje. Galbūt ne visi tai pasakome garsiai, gal slepiame, bet tokia tiesa. Niekas nenori jaustis vienišas, todėl kiekvienas ieškome,tokių akimirkų lyg gėlo vandens dykumoje. Deja,kolkas aplink tik miražas.

G.S.

[nightgardenn]

„ Bėk iš Lietuvos.”

Geriausias patarimas gautas ir kito žmogaus. Bei dar pridūrė, jei moki kitą kalbą, tai išvis.

-2018.08.14

[medus]

šiaip, tai man tik 22. per daug pergyvenu gyvenime, kaip 22 metų mergiotė.

[j-k-life-blog]

🌏🌏🌏💖🌏🌏🌏 #pamastymai #gyvenk #gyvenimasyragrazus #kurk #pazink #mylek #pasakykvisiems

[bazilikas]

Netikiu lemtim, bet jei tikėčiau, gal būtü lengviau? Tikėčiau, kad visam šiam skausmui yra priežastis. Deja, bet pasaulis yra tik pilka, nyki vieta. Ir kažkodėl aš esu jo maža dalelė, neturinti jokių jėgų kažką pakeisti ar tiesiog nusiraminti.

[anchelaopersonal]

Negaliu nustoti bėgti. Ir man pradeda atrodyti, kad bėgu ratais.

[lithuanianhearters]

Kaip skaudu, kai tavo artimas draugas lieka įskaudintas, o tu šiuo metu gali palaikyti jį tik virtualiai ir tiesą sakant net nežinai, ar tavo ilgos žinutės jam kažkuo padėjo, ar pasijuto geriau... Visi mes perėjom per juodą ir per baltą, gyvenime bus dar ne tokių sunkumų, kuriuos patiriame dabar, ar jau patyrėme praeityje, svarbiausia išlikti, nors daugelis žmonių ir situacijų mus pakeičia, sakau iš patirties. Nežinau, jau kiek kartų keičiausi per savo 17 metų, bet jaučiu, kad esu stipresnė, nei buvau anksčiau, daug stipresnė, žinoma, į ašaras puolu greit, bet išmokau save įtikinėt, kad tokie žmonės neverti mano ašarų ir žinoma mano nervų. Kartais atrodo, kad jau nebegali viso šito pakelti, tačiau pakeli ir eini pirmyn. Svarbiausia nepasiduoti, jei nėra žmogaus, kuriam galėtumete išsipasakoti, beliekate tik jūs pats, taip save padarote stipresniu. Jei kada norėsite išsipasakoti, bet neturėsite kam, visada galite rašyti man. Suprasiu ir stengsiuosi padėti,bent kažkiek pasijusti geriau.:)