Laimė Tam kas naktį miega ir aplink nemato nieko.

Lithuania

[lithuanianhearters]

Praeitais metais, kai man buvo labai blogai, youtubeje radau viena video. Rusišką. Keletą žodžių man labai įstrigo atmintyje ir juos dažnai prisimenu. Ne tu vienas tai išgyveni. Kiekvienas žmogus yra perėjęs skausmą. Tik tu renkiesi kaip gyvensi. Pastarasis labai pasiteisino. Anksčiau labai pasiduodavau emocijoms ir kentėjau, dabar kentėti sau neleidžiu. Pasirinkau kitą kelią. Būti stipriai. Kartais norisi palūžti, bet tokiais atvėjais einu prie veidrodžio ir atsikvėpusi duodu sau kalbos. Iškeliu galvą ir gyvenu toliau.

[lithuanianhearters]

Nežinau kiek metų kenčiu nuo nerimo. Tai nebūna kiekvieną dieną, būna ir mėnesį ir du, kai esu visiškai išsilaisvinusi nuo to, bet ateina tas momentas, kai būna vėl tas pats. Ir tas momentas yra dabar. Atsiranda baimė išėjus į miestą, negaliu atsipalaiduoti ir džiaugtis gyvenimu. Tačiau bandau tvarkytis, nes niekas kitas man nepadės nei aš pati.

[lithuanianhearters]

Neleisk niekam menkinti tavo savivertę... būdama santykiuose buvau praradusi visišką savęs pasitikėjimą. Atrodė lyg visi žmonės yra geresni už mane, o aš per prasta ypatingai žiūrėdama merginų nuotraukas instagrame, kurios atrodė lyg katik nulipusios nuo podiumo... po 5mėn išsiskyrimo tik dar kartą suprantu, kad buvau su netinkamu žmogumi. Visi mes kartais save kritikuojame, galbūt norime savy kažką keisti, bet ne visada, ne kiekvieną dieną, ne kiekvieną minutę... jei santykiuose nesijauti pilnavertis, tai ne tavo žmogus.

[lithuanianhearters]

[lithuanianhearters]

[lithuanianhearters]

[lithuanianhearters]

[lithuanianhearters]

[lithuanianhearters]

[lithuanianhearters]

[lithuanianhearters]

[lithuanianhearters]

[lithuanianhearters]

[lithuanianhearters]

[lithuanianhearters]

[lithuanianhearters]

ha

[lithuanianhearters]

Kaip skaudu, kai tavo artimas draugas lieka įskaudintas, o tu šiuo metu gali palaikyti jį tik virtualiai ir tiesą sakant net nežinai, ar tavo ilgos žinutės jam kažkuo padėjo, ar pasijuto geriau... Visi mes perėjom per juodą ir per baltą, gyvenime bus dar ne tokių sunkumų, kuriuos patiriame dabar, ar jau patyrėme praeityje, svarbiausia išlikti, nors daugelis žmonių ir situacijų mus pakeičia, sakau iš patirties. Nežinau, jau kiek kartų keičiausi per savo 17 metų, bet jaučiu, kad esu stipresnė, nei buvau anksčiau, daug stipresnė, žinoma, į ašaras puolu greit, bet išmokau save įtikinėt, kad tokie žmonės neverti mano ašarų ir žinoma mano nervų. Kartais atrodo, kad jau nebegali viso šito pakelti, tačiau pakeli ir eini pirmyn. Svarbiausia nepasiduoti, jei nėra žmogaus, kuriam galėtumete išsipasakoti, beliekate tik jūs pats, taip save padarote stipresniu. Jei kada norėsite išsipasakoti, bet neturėsite kam, visada galite rašyti man. Suprasiu ir stengsiuosi padėti,bent kažkiek pasijusti geriau.:)