Gyvenu, nes jaučiu

"Magija - tai kitas žodis, apibūdinantis psichologiją" (Karlas Gustavas Jungas)

[animusvivus]

“Kai žinai, ką darai, visuomet pavyksta” (R. Bachas)

Raktinių žodžių (kurių net šimtas penkiasdešimt!) žemėlapis, atspindintis mano tinklaraščio sumanymą, žinias, kuriomis siekiau pasidalinti, vertybes, kurias propaguoju, individualios pasaulėžvalgos ypatumus :)

                                                                                              ∞ V ∞

[animusvivus]

“Prigimtis davė žmonėms vieną liežuvį ir dvi ausis, kad mes du kartus daugiau klausytumėmės kitų, negu patys kalbėtume” (Epiktetas)

Nuoširdus, aktyvus, empatiškas, susidomėjimą bei nuostatą “tu man esi svarbus čia ir dabar” atskleidžiantis išklausymas kuria, stiprina bei glaudina bet kokį santykį. 

Ištrauka iš animacinio filmo “Išvirkščias pasaulis” (angl. Inside Out), 2015 metais sukurto “Pixar Animation Studios” bei išleisto "Walt Disney Pictures” bei gavęs “Oskaro” apdovanojimą už geriausią ilgametražį animacinį filmą.

                                                                            ∞ V ∞

[animusvivus]

“Siela - tai gamtos kūno, potencialiai turinčio gyvybę, pirminė aktualybė” (Aristotelis)

Sielos charakteristika, atsižvelgiant į jos neribotas galimybes ir funkcijas (pagal Aristotelį):

1) maitinančioji (augalinė siela);  2) juntančioji (gyvulinė siela); 3) mąstančioji (žmogaus siela). Aristoteliui siela buvo paprastesnė idėja nei šiandien mums. Siela jam buvo gyvojo kūno forma. Anot antikos filosofo, viskas yra sudaryta iš formos bei materijos, tuo tarpu gyvosios būtybės išsiskiria gebėjimu judėti ir keistis. P. S. Aristotelis - plačių užmojų tyrėjas, kolekcionierius, stebėtojas ir sistematikas, gamtininkas. Nemaža dalis dabarties filosofų mokslininkų kalba taip: “Palyginti su filosofais, buvusiais iki jo, Aristotelio nuopelnai filosofijai milžiniški, o po Aristotelio mirties jam lygiaverčio filosofo reikėjo laukti visus 2000 metų. Jo autoritetas buvo toks didelis, kad filosofo sekėjai viską priėmė nekritikuodami. Aristotelis nebuvo pirmasis filosofas, tačiau jis buvo pirmasis, mėginęs sukurti enciklopedinę savo pirmtakų žinojimo sistemą. Taigi Aristotelis buvo ir filosofas, ir pirmasis filosofijos mokslininkas – filosofijos istorikas.”                                                                           ∞ V ∞

[animusvivus]

“Mūsų laimės dienos daro mus išmintingus”(J. E. Masefieldas)

Nuo 2012 metų skelbiamas Jungtinių Tautų darniosios plėtros sprendinių tinklas vertina 156 šalis pagal tai, kiek laimingi jaučiasi jų gyventojai. Šis rodiklis - tai „Pasaulio laimės indeksas“ (World Happiness Report).

Analizuojamos objektyvios šalies piliečių gyvenimo aplinkybės ir kaip patys žmonės vertina šias aplinkybes ir savo gyvenimą apskritai. Tyrimas apima tokias sritis: • užimtumą, • pajamas, • švietimą, • būsto, • šeimos, • sveikatos, • darbo bei gyvenimo pusiausvyros klausimus.  Jame taip pat aptariamos subjektyvios temos: laimės supratimas, kaip žmonės patenkinti savo gyvenimu ir kokia jų nuomonė apie visuomenę. 

Diagramoje matyti Lietuvos laimės indekso rodiklis bei jo kaita per penkerius metus.

                                                                                                                 ∞V∞

[animusvivus]

Tyrinėti dangų, žemę, saulę, lietų, draugą, dievą, paukštį, laimę, negandą, stebuklą, šypseną, juoką, žolę, pasaulį... ir save..

Kiek daug pasaulyje ir mumyse, Nesuprasto, baugaus ir paslaptingo! Įtempkime ir protą, ir jausmus, Ir dangų tyrinėkime, ir žemę, Ir žmogų, ir dievus. Ir savo sielą. Ieškosiu ryšio. Ir prasmės. Ir tikslo. Dalykimės stebuklu su visais, Ir niekam jo vienam neatiduokim. (Justinas Marcinkevičius)

                                                                                                                      ∞ V ∞

[animusvivus]

(NE)KALTAS BE KALTĖS

“Smūgio žemiau juostos” taktika, kurios viena iš svarbiausių sudedamųjų dalių - kaltinimai-priekaištai - yra pragaištinga bet kokiam santykiui. Anot profesorės Brené Brown, kaltinimai - tai nekontroliuojamų jausmų, tokių kaip įniršis, apatija ar sielvartas, išraiška, griaunanti pasitikėjimą ne tik kitu, bet ir savimi, slopinanti bet kokius empatijos, atjautos bei solidarumo jausmus.

(”Blame is simply the discharging of discomfort and pain.  <...> Blaming is very corrosive in relationships. It's one of the reasons we miss our opportunities for empathy" - dr. Brené  Brown)

                                                                                        ∞ V ∞

[animusvivus]

Atvirumas vidiniams iššūkiams

“Ką reiškia gyventi visiškai atsidavus tiesai? Pirmiausia tai reiškia laikytis nuolatinės ir niekada nesibaigiančios griežtos savianalizės. Pasaulį mes pažįstame ir suprantame tik per santykį su juo. Vadinasi, suvokti save - tai suvokti pasaulį ir atvirkščiai. Mūsų gebėjimas justi, mąstyti ir analizuoti save mus daro žmonėmis. <...> Kiek neapriboti akies regos lauko “tuneliniu” mąstymu, tiek reikšminga yra nenustelbti dvasinio pasaulio grožio įgimtu skepticizmu ir kritišku įvairiausių reiškinių vertinimu” (Ištrauka iš M. Skoto-Peko knygos “Nepramintuoju taku”)

  P. S.  Morganas Skotas Pekas – amerikiečių psichiatras, vienas iškiliausių autoritetų religijos ir mokslo, ypač religijos bei psichologijos, srityje. 1992 m. Amerikos psichiatrų asociacija pripažino vyro – pedagogo, tyrinėtojo ir klinicisto – išskirtinius nuopelnus psichiatrijos mokslui.                       

                                                                                             ∞ V ∞

[animusvivus]

Žmogui reikia žmonių. Kai žmonių nėra, reikia jų ieškoti

Septyni M. Ardžailio išskirti lygiaverčiai (t. y. vienodos svarbos darniam asmenybės vystymuisi, visavertei būčiai, pilnatvės būsenai) poreikiai: 1) SOCIALINIAI; 2) KONFORMISTINIAI; 3) RYŠIŲ NUSTATYMO; 4) DOMINAVIMO; 5) SEKSUALINIAI; 6) AGRESYVUMO; 7) SAVĘS PAŽINIMO IR ĮVERTINIMO.                                                                                        ∞ V ∞

[animusvivus]

“Lygindamas sielos ir kūno poreikius, protinio pažinimo geismą su kūno alkiu ir troškuliu, priėjau prie išvados, jog dvasios pasotinimas suteikia didesnį malonumą, negu fizinis pasitenkimas” (Platonas)

P. S. Platonas - graikų filosofas, gyenęs Atėnuose. Platonas yra jo pravardė, reiškianti „platus, plačiapetis“, o tikrasis vardas – Aristoklis. Jis buvo geriausias Sokrato mokinys. Platonas jautė didelę pagarbą savo mokytojui, todėl beveik visi kūriniai parašyti dialogo forma. Sulaukęs 40 m. įkūrė filosofijos mokyklą. Žymiausias Platono mokinys buvo Aristotelis.

                                                                                          ∞ V ∞

[animusvivus]

ĮVAIRIASPALVIŠKUMAS  (2)

H. Gardnerio išskirti aštuoni intelekto tipai:

5) Kinestezinis (judėjimo) intelektas – tai tobulas savo kūno pajautimas ir valdymas. Apie stipriai išreikšto kinestezinio intelekto žmones sakoma: „Jie gimė mokėdami šokti“. Išties jie ypač gerai jaučia savo kūną, jų puikūs, išlavinti refleksai. Kinestezinio intelekto žmonių kūno (neverbalinė) kalba  išraiškingesnė nei žodinė. Jiems lengva išreikšti mintis ir emocijas šokiu, judesiu. Žmonėms, kurių kinestezinis intelektas dominuoja, patinka liesti daiktus, neužtenka juos tik matyti. Tokiems žmonėms sekasi daryti praktiškus dalykus: megzti, siuvinėti, lipdyti iš molio, kalti metalą ir pan. Jie mėgsta vaidinti, yra labai jautrūs fizinei aplinkai, atsimena tai, kur realiai dalyvavo, fiziškai (ir emociškai) įsitraukė, o ne tai, ką girdėjo ar tik matė.

6) Muzikinis intelektas – tai geba jautriai reaguoti į besikeičiančius garsus, išskirti instrumento skambesį melodijoje, mėgautis improvizuojant ir žaidžiant su muzikos garsais. Muzikinio intelekto apraiškų pavyzdžiai – Mocarto ir kitų didžiųjų kompozitorių genialumas. Žmogus, kurio muzikinis intelektas dominuoja, yra jautrus balso tonui, tembrui ir ritmui, emocinei muzikos jėgai. Dažniausiai žmonėms, kurių muzikinis intelektas vyrauja, būdingas dvasingumas, polėkis, kūrybiškumas.

7) Natūralistinis (gamtos) intelektas – pasireiškia kaip pagarbi ir tausojanti meilė gamtai, gebėjimas ją stebėti, rūpintis, ją puoselėti ir globoti. Tai – šiuolaikinio žmogaus neprarastojo ryšio su žeme, gyvybės ciklais ir biologiniais ritmais apraiška. Žmonėms, kurių natūralistinis intelektas dominuoja, reikėtų rinktis tą karjeros kelią, kuris neuždarytų jų biuruose, dangoraižiuose, neapribotų vien tik dokumentų tvarkymu ar pan.

8) Loginis matematinis intelektas – gabumas manipuliuoti abstrakčiais simboliais, gerai spręsti loginius galvosūkius, ieškoti priežasties ir pasekmės ryšių. Žmogus, kurio loginis matematinis intelektas dominuoja, geba įžvelgti įvairių reiškinių loginę struktūrą, mėgsta tikslumą, racionalumu grįstą požiūrį, jam patinka abstrakčiai mąstyti, skaičiuoti, dirbti kompiuteriu. Toks žmogus žavisi gerai organizuota veikla ir negali pakęsti netvarkos, neaiškumo, neapibrėžtumo, spontaniškų sprendimų.

                                                                             ∞ V ∞

[animusvivus]

ĮVAIRIASPALVIŠKUMAS

H. Gardnerio išskirti aštuoni intelekto tipai:

1) Tarpasmeninis (interpersonalinis) intelektas – tai gabumas bendrauti sudėtingoje (arba bet kokioje) socialinėje aplinkoje. Žmogus, kurio dominuoja šis intelektas, lengvai užmezga kontaktą, suvokia kito žmogaus ketinimus, mėgsta būti draugijoje, turi daug pažįstamų. Dažnai žmonės, kurių vyrauja tarpasmeninis intelektas, tarpininkauja sprendžiant konfliktus, yra neabejingi socialinėms problemoms, garsėja kaip kovotojai už teisybę. Jau nuo mažens jie būna apsupti bendraamžių, mėgsta žaisti komandinius žaidimus.

2) Vidinis (intrapersonalinis) intelektas – tai gabumas pažinti save, paaiškinti savo bei kitų žmonių mintis, jausmus, emocijas, nusipiešti tikslų savo psichologinį portretą, ieškoti atsakymų į būties ir buities klausimus. Žmogus, kurio vidinis intelektas dominuoja, yra jautrus savo vertybėms, gerai pažįsta savo jausmus, pranašumus, trūkumus, puikiai suvokia savo tikslą, turi išlavintą nuojautą, vidinę motyvaciją. Tokie žmonės yra linkę į savianalizę, vidinio pasaulio tyrinėjimus bei individualizmą, jiems nesvetimas uždarumas.

3) Verbalinis (lingvistinis) intelektas – tai jautrumas bei pajauta žodžių prasmei, jų tvarkai sakinyje, žodžių garsams, ritmui ir kaitymui, jų pajėgumui keisti nuotaiką, įtikinti ar perteikti informaciją. Labai išvystyto šios rūšies intelekto apraiška – poeto ir rašytojo pasitelkiami niuansai. Žmogus, kurio verbalinis intelektas dominuoja, lengviausiai priima ir įsisavina žodinę informaciją, gali fiksuoti įvairius kalbos aspektus, stilių bei atpažinti kalboje išreikštą nuotaiką. Žmonės, kurių verbalinis intelektas vyrauja, itin sklandžiai reiškia mintis, jų žodynas yra turtingas, vaizdus, jie mėgsta skaityti, rašyti ir kurti.

4) Erdvinis (vizualinis) intelektas – tai gabumas manevruoti erdvėje, konstruoti ar įsivaizduoti trimačius objektus bei jų projekcijas, interpretuoti diagramas, žemėlapius ir kt. Žmogus, kurio erdvinis intelektas dominuoja, mąsto vaizdais, jaučia visumą, gerai piešia, tapo, lipdo, turi gerą vaizdinę atmintį, ypač tiksliai skiria spalvas.

(Tęsinys kitame įraše)

                                                                                                ∞ V ∞

[animusvivus]

Kuris iš jų šiandien esi tu? :)

                                                                                          ∞ V ∞

[animusvivus]

Bene habere corpore simul et animo curandum est

Lietuviškas lotyniškos sentencijos vertimas - Reikšminga rūpintis savimi, kad būtų gera drauge ir kūnui, ir sielai. 

                                                                                            ∞ V ∞

[animusvivus]

KADA PASKUTINĮ KARTĄ JAUTEISI LAIMINGAS?  

Trys M. Seligmano išskirtos laimės dimensijos:

- MALONUS GYVENIMAS (angl. the pleasant life) - GERAS GYVENIMAS (angl. the good life) - PRASMINGAS GYVENIMAS (angl. the meaningful life) [] [] [] Kuom pagrįstas malonus gyvenimas? 1. Praeities priėmimas 1.1 Dėkingumas; 1.2 Geba atjausti ir atleisti; 1.3. Emocijų paleidimas bei adekvati jų raiška. 2. Pozityvus žvilgsnis į ateitį 2.1. Viltis; 2.2. Optimizmas. 3. Džiaugsmas dabartimi 3.1. Laisvė eksperimentuoti, išbandyti nauja, mėgautis patirtimis; 3.2. Dėmesingas įsisąmoninimas, geba įsijausti į akimirką, t. y. būti “čia” ir “dabar”. [] [] []  Kas sudaro gerą gyvenimą? 1. Gyventi remiantis dorybėmis ir bendražmogiškomis vertybėmis 1.1. Išmintis ir žinios; 1.2. Drąsa; 1.3. Meilė ir žmogiškumas; 1.4. Teisingumas ir sąžiningumas; 1.5. Santūrumas; 1.6. Dvasingumas.  2. Gyventi nuolat plečiant savo galimybių ribas, visapusiškai save ugdant bei siekiant patenkinti saviaktualizacijos poreikį [] [] []  Koks gyvenimas yra prasmingas? 1. Prasmės paieškos ir radybos kasdienoje, tėkmės/srauto būsena (angl. flow) 2. Altruizmas bei nuoširdus noras dalintis

P. S. Martinas Seligmanas – amerikietis psichologas ir knygų autorius, pozityviosios psichologijos įkūrėjas. Jo sukurta įgyto bejėgiškumo teorija yra ypač vertinama mokslinėje psichologų bendruomenėje. Be to, pagal “Haggbloom” ir kolegų atliktą tyrimą, Seligmanas užima 13-ą vietą tarp dažniausiai cituojamų XX a. psichologų įvadiniuose pischologijos vadovėliuose.

                                                                                       ∞ V ∞

[animusvivus]

Balandžio 3-oji, penktadienis: Pagalvok, kaip dabar jautiesi?

Būti geram tiek sau, tiek kitam,  arba - dosniai dalintis... Jausti laimę, pilnatvę ir džiugesį... ....dėl neapčiuopamų, dažnai akimis nematomų, sunkiai apibūdinamų, bet dėl to vertingų mainų akto :)                                                                               ∞ V ∞

[animusvivus]

“Visos ilgalaikės sėkmės yra grindžiamos harmoningais santykiais tarp žmonių” (R. V. Emersonas)

P. S. Ralfas Voldas Emersonas -  amerikiečių sąžinės balsas, eseistas, poetas, filosofas, talentingas oratorius. Labiausiai žinomas dėl lyderiavimo XIX a. vidurio transcedentalistų judėjime bei individualizmo, kaip žmogaus asmenybę visapusiškai ugdančios, idėjos ir vertybės propagavimo.

                                                                                              ∞ V ∞ 

[animusvivus]

“Daug galima išmokti iš  knygų, tačiau geriausi mokytojai yra žmonės, turintys didesnę gyvenimo patirtį” (V. Juknaitė)

P. S. Vanda Juknaitė –  Lietuvos prozininkė, dramaturgė, eseistė. Moteris  – jautri, pastabi asmenybė, savo darbuose aprašanti socialines problemas. Ji kviečia diskutuoti apie svarbiausias humanistines vertybes – apie atsakomybę ne tik už save ar kitą žmogų, bet ir už visą pasaulį, apie žmogaus vertę, meilę, pareigą.

                                                                                              ∞ V ∞