#eilerastis

[starryeyedloather]

sveiki!

gal kas turi patarimu, kur galima butu savo eilerascius ar dar kazka ikelti? tumblr veikia, bet, kaip supratau, cia zmoniu ne tiek ir daug :Dd (myliu visus, kurie skaito, nepamirskit)

noreciau pasiekt daugiau zmoniu, gaut daugiau kritikos, nuomoniu, atsiliepimu ar dar kazko.

jei zinot kokia vieta lmk :)

[dantusepetukas]

Pamestos pirštinės

vaikystėje mama man 

prie pirštinių prisiūdavo 

gumytę, kad nepamesčiau

labai teisingai darė

nes paskui, kai jau nebebuvo 

kam prisiūti gumyčių, 

jas nuolat pamesdavau

mano gyvenimo kelias

nuklotas pamestomis 

vienišomis pirštinėmis

dabar pasenau, ir jau 

daugiau beveik niekad 

nebepametu pirštinės

gal tai ir yra 

viso gyvenimo 

prasmė ir esmė

išmokt nepamesti

nepririšto

-Gintaras Grajauskas

[goodlookinginside]

[nuogagele]

Šilku pasidabinus pasirodei

Kuomet liečiau apnuogintas šlaunis

Ir žvilgsnis tavo tolimas atrodo

Lyg nerūpėtų ką manys kiti.

Situacijoj pasimetu nenoriai

Kuomet žvelgiu į mėlynas akis

O tu tokia prasta man pasirodei

Kai jungė mus tik miesto šurmulys.

Dabar jaučiu, kad mano jėgos senka

Išnykus siluetui pro duris

Kuomet tu išeini, mane sušaldo

Svaigiom tarytum deivės jėgomis.

[kormokodranas]

[starryeyedloather]

laukiu

sulig kiekvienu riestu dūmo ratu

tamsos išbučiuotu ir mėnulio šviestu

širdžiai lengvu, baltu patalu

užsimerkiu, įkvėpiu, tavęs išsiilgstu

tyrumo valiai savo tuščias lūpas palieku

nakties meilei ilgesį iškloju

jei būtum čia, tave su savimi suliečiau

tavo šiltą, švelnią tiesą savyje sugerčiau

tyliais šiurpais mano oda pražydo

o ašarų drėgmė odoje rasos švelnumu

lengvai žvaigždėtu dangumi dengiuosi

tokiu dailiu, lyg tavo plaukų tolygumu

nakties gilumoje, ryto šalnoje, visa savimi - laukiu

[starryeyedloather]

gal tu vieną dieną į mane pažvelgsi

savo švelniom kaip visada akim

pražyti mano širdžiai leisi

ramiai vaikštant tavo sielos pakraštin

mano ausis pripildys tirštas rūkas

drėgnom tavo pavasario naktim

aš liksiu ten, kur pienės pūkas

tavo lūpų glėbyje savas ramint

vos saulei tekant gulsiu po tava oda

praleisti ryto šalną šilumoj

prieglobsty minkštam kaip mėtų arbata

lengvai alsuosime ramioj tyloj

tavo šilumą lyg šaltinį aš gersiu

upę srūvančią, tiek kupiną vilties

vien tavęs, tavęs tik noriu

lai mus saulės spinduliai kartu aplies

[starryeyedloather]

nei tavo meilės, nei tavo šilumos

gulėdama, akim spindžiom, nebežinau.

kai užlieja vienuma šalta

visa šviesa lyg išmesta tamson.

jokie džiaugsmai nebeužpildys tuštumos

trūksta tik tavo žodžio vieno

ar bent minutės iš dienos

nors trumpo žvilgsnio, man švelnaus

paliksi tu mane tuščiai naktim klajot

net nebesuvokiu aš, kaip tavęs ieškot

kur rasti, išsigelbėti bent nakčiai

kad pabudus kitą rytą viską vietoj rasčiau.