#kmntgp

[basomis-per-lietu]

Kodėl aš nesugebu tavęs paleisti? Kodėl aš dar vis galvoju apie tave? Kodėl aš dar vis galvoju kaip tau sekasi? Ar tau viskas gerai? Ar tu laimingas? Kodėl aš nesugebu susitaikyti, kad tu sugebi gyventi be manęs? Kodėl aš nesugebu gyventi be tavęs? Kada išauš ta diena kai aš nė akimirkai nepagalvosiu apie tave? Kada išauš ta diena, kai aš neprisiminsiu tavo vardo, tavo žvilgsnio, tavo balso? Kodėl aš dar vis rašau apie tave? Aš kaltinu, kad tu niekaip nepaleidi manęs, bet iš tiesų tai aš pati nesugebu tavęs paleisti. Išeik iš mano minčių. Palik mano galvą.

-V., Kodėl mes negalėjome turėti gražios pabaigos? 

[basomis-per-lietu]

Viskas. Man gana. Aš išeinu iš tavo gyvenimo. Man atsibodo stengtis, man atsibodo bandyti būti reikalinga kažkam, ko manęs tikrai nereikia. Man atsibodo stengtis, būti ten, kur nesu laukiama. Viskas. Aš išeinu.

-V., Kodėl mes negalėjome turėti gražios pabaigos? (48/365)

[basomis-per-lietu]

Aš suprantu, kad tu išėjai, Aš susitaikiau, kad tu nebegrįši, Bet vien dėl to, nereiškia, kad man tai patinka, Aš vis tiek be galo tavęs ilgiuosi.

-V., Kodėl mes negalėjome turėti gražios pabaigos? (44/365).

[basomis-per-lietu]

Ar nekeista, dar prieš kelis mėnesius, pasigedęs manęs kelioms valandoms klausdavai kur aš, O dabar praeina savaitė, ir mes neištariam vienas kitam nei žodžio.

-V., Kodėl mes negalėjome turėti gražios pabaigos? (43/365).

[basomis-per-lietu]

Vieną dieną, prabudus, atsisėdus ant lovos krašto, aš neprisiminsiu tavo veido. Neprisiminsiu kokios spalvos tavo akys, neprisiminsiu tavo švelnaus balso; Nebejausiu tavo rankų prisilietimų, nebejausiu tavo stipraus apkabinimo. Vieną dieną, prabudus, atsisėdus ant lovos krašto, aš neprisiminsiu tavo vardo ir džiaugsiuosi tuo.

-V., Kodėl mes negalėjome turėti gražios pabaigos?