[neaiskus-ilgesio-jausmas-deacti]

“Jeigu jums pasiseks, jūs liksite vieni. Visiškai vieni, kai nieko nebus šalia. Ir tada jums teks rasti atramą savyje. Jeigu jums pasiseks ir tai bus tinkamas laikas, gyvenimas trinktels taip, kad jūs suskiltumėte lyg riešutas. Taip jūs atrasite savo šerdį. Jeigu jums pasiseks ir bus tinkamas laikas, jums skaudės. Skaudės taip, kad atrodys, jog mirštate. Tai jums padės viduje atgimti. Jeigu jums pasiseks, jūs verksite. Ir tų ašarų niekas negalės sustabdyti. Taip jūs išsilaisvinsite ir pradėsite gyventi iš tikrųjų. Jeigu jums pasiseks, jūs būsite pažeidžiami ir atviri prieš kitus žmones. Ir niekaip negalėsite to paslėpti. Ir tada jūs suprasite, kas su jumis, o kas – ne. Jeigu jums pasiseks, jūs nežinosite atsakymų į kai kuriuos klausimus. Ir tada jums teks savarankiškai kažką sukurti. Jeigu jums pasiseks, jūs nusivilsite žmonėmis, idėjomis, mokytojais ir geraisiais stebukladariais. Ir išgyvenę tai, jūs pamatysite realų pasaulį. Jeigu jums pasiseks ir bus tinkamas laikas, jūs neturėsite su kuo pasitarti. Nebus visiškai nieko. Ir tada jūs atrasite vidinį kompasą. Jeigu jums pasiseks ir bus tinkamas laikas, jums bus nepakeliama taip stipriai, kad teks su tuo kažką daryti arba tiesiog atsipalaiduoti ir leisti kažką daryti pasauliui. Jeigu jums pasiseks, jūs prarasite, apsigausite, jus išduos ir jūs jausitės beveik palūžę. Ir tas “beveik” paliks įspaudą jūsų veide išminties raukšlėmis. Ir ta patirtis pasiliks su jumis visą gyvenimą. Jeigu jums pasiseks, jūs nebeturėsite pinigų. Ir tada teks pradėti realius santykius su žmonėmis, kuriems anksčiau buvo lengviau sumokėti. Jeigu jums pasiseks, jūs turėsite labai daug pinigų. Ir jūs pasieksite nusivylimo gelmes, kai išsisklaidys iliuzija, kad juose yra laimė. Jeigu jums pasiseks, jus mylės ne visi. Ir teks susiderinti vidinę vertybių sistemą. O noras patikti visiems paliks jūsų kūną. Jeigu jums pasiseks, kažkas iš artimųjų nusisuks nuo jūsų. Ir jūs sužinosite laimės akimirkų vertę. Jeigu jums pasiseks, jūs akis į akį susidursite su mylimaisiais. Ir bus dvi tiesos. Jų ir jūsų. Ir jūs pajausite skambančią erdvę tarp atskirų visatų. Jeigu jums pasiseks, jums pavyks visa tai išgyventi. Ir atrasti būdą sukurti save iš naujo. Išjausti vidinę alchemiją, kuri skausmą paverčia grožiu. Pyktį – susitaikymu. Baimę – pasiekimais. O džiaugsmą – įkvepiančiu pavyzdžiu. Kuri išvalys iš sielos kaltę ir gėdą, lyg kiemsargis iššluoja kieme senas šiukšles. O randus paverčia durimis.”

A. Datešidze

[coral]

@WeHeartIt 

[tolusyte]

Gyvenimas šlykštus, tačiau kartais sutinki įdomių žmonių, kuriais tiki ir netiki, kurie atrodo pamišėliai, bet drauge - beveik šventieji, turintys savo slaptų aistrų, tikslų, kurie tau pačiam atrodo beprasmiški, o drauge - prasmingi, kadangi matai, kaip idėja, užvaldžiusi žmogų, pakeičia jį, daro kilnesnį, įdomesnį, paprasčiausiai - žmogiškesnį.

Sigitas Parulskis | Trys sekundės dangaus (via tolusyte)

[borcvetko]

Fast nonsense but still beautiful, 2016 (Palanga, Lithuania)

[peleske]

važiuoju šian su 88 į darbą, klausau muzikytės, linguoju sau į taktą ir tik žiū, kad kažkaip per ilgai stotelėj stoviniuojam. pasisuku link durų, o ten stovi mažulytis berniukas ir kažką labai uždusęs ir su lašeliu išgąsčio veide aiškina vairuotojui. išsitraukiu ausinę, girdžiu, sako: “aš čia dabar iš futbolo važiuoju į baseiną, bet užmiršau kuprinę, gal galit palaukt, kol nubėgsiu pasiimti? užtruksiu tik dvi minutes, pažadu.” ačdievui, vairuotojas sutinka ir visi stebim kaip berniukas visu pajėgumu lekia į kalną pas kupšę. laukėm ne dvi ir ne tris minutes, tikrai kokias penkias. gražiausias dalykas buvo tas, kai tikrai su didžiulėm pastangom ir dar didesniu uždusimu berniukas įvirto į mikrūškę ir visi visi išsišiepė iki ausų. rimtai, atsiukau į sėdinčiuosius, visų veidus peržiūrėjau, nu ir visi šypsojos. bet ne tai, kad tik lūpų kampučius pakėlę, bet su visais dantim. nu taip gera pasidarė, o dar tokia gerą dainą klausiau ir išvis tokia diena graži šiandien. labai pilna stebuklų šitam pasauly, jei aplink žmonės geri ir muzika ausy faina. o dar aštuomaštuntam sėdėjo kažkokia moterytė, kuri kažkokiu būdu buvo susijus su tuo berniuku, tai klausė “Taurai, o kaip tu suspėji tiek burelių per dieną apibėgti?”, o Tauras atsakė, kad bėga, tai ir suspėja. tai va, per gyvenimą esu susidūrus tik su dviem Taurais ir abu gi kaip baisiai už širdelės pagriebė.

[untrustyou]

[hey-julian-casablancas]

[itshistory]

“The first Lithuanian bikers, 1974”, by vernacular photographer Antanas Sutkus. Similar photos in comments [1920*1921]

Source: https://i.guim.co.uk/img/media/25e94bc7863cefa35a9bdf025645857826ae90b4/0_0_2998_3000/master/2998.jpg?w=700&q=55&auto=format&usm=12&fit=max&s=6e724e99d1ea5f628098d104e0694c44

[tumanoalibi]

...negalima susitikti iš naujo

[thequotejournals]

I never realized what a big deal that was. How amazing it is to find someone who wants to hear about all the things that go on in your head.

Nina LaCour, Hold Still  (via wordsnquotes)

[seppoverho]

[s4nka-deactivated20121229]

[quotemadness]

She’s mad, but she’s magic.

Charles Bukowski (via quotemadness)

[wordsnquotes]

I firmly believe in small gestures: pay for their coffee, hold the door for strangers, over tip, smile or try to be kind even when you don’t feel like it, pay compliments, chase the kid’s runaway ball down the sidewalk and throw it back to him, try to be larger than you are— particularly when it’s difficult. People do notice, people appreciate. I appreciate it when it’s done to (for) me. Small gestures can be an effort, or actually go against our grain (I’m not a big one for paying compliments…), but the irony is that almost every time you make them, you feel better about yourself. For a moment life suddenly feels lighter….

Jonathan Carroll (via wordsnquotes)

[s-u-g-g-e-s-t-i-0-n-s-deactivat]

[p-o-l-o-deactivated20210131]

.

[l-unaire]

b&w

[tumanoalibi]

[pushthemovement]