“Trumpai” apie Makedoniją
Žmonės vis klausia “kodėl Makedonija?” Šiaip kažkiek dėl Kusturicos filmų, kažkiek dėl noro pažinti pasiutusią balkanų kultūrą, bet iš principo norėjosi tiesiog paprastumo, kurio kartais pasigendi žmogus super vakarietiškose šalyse. Ir šis tikslas pasiteisino 200 procentų.
Viskas prasidėjo, jog žmona Laura skrido prieš metus ten su darbo reikalais ir jai Makedonija pasirodė įdomi šalis. Pasakodavo apie ją vis gardžiais prisiminimais ir vieną kartą, tiesiog jos gimtadienio proga prisėdau bei suradau skrydžius .
Nors kažkur skaičiau, jog bilietai į Skopjė oro uostą kainuoja virš 400 EUR, per Azair pavyko rasti pakankamai optimalų variantą už 150 EUR dviems į abi puses su pakankamai padorios trukmės laukimu persėdant (abu kartus Vokietijoje, o grįžtant - per Bremeną, kurio oro uostas vos 10 min. su tramvajumi nuo centro, tad per 4 valandų tarpą būtume galėję dar šį tą pamatyti, bet patingėjome).
Jei jau kalba pasisuko apie susiekimą, tai ši dalis Makedonijoje nė karto nenuvylė nuo pat pirmos pažinties tik išėjus iš oro uosto bei nustebino kiaurą parą kursuojančiu autobusu į sostinės centrą. Tiesą sakant, savo kokybe pastarieji ne kažin kiek nusleidžia nuo tam tikrų situacijų toje pačioje Lietuvoje, kai sėdint gale gali supykinti nuo išmetamųjų dujų smarvės ar tiesiog tvankumo. Teko naudotis tiek apgriuvusiais, tiek apynaujais, o kainos taip pat nesikandžioja, tik kartais gal kiek sunku susigaudyti kur jie stoja ir koks grafikas. Tačiau kiek teko naudotis autobusais viskas praėjo sklandžiai. Svarbu pradėti keliones kuo anksčiau ir nusimatyti pakankamai laiko visoms situacijoms. Be to, tai pats tinkamiausias būdas pamatyti pajusti tikrą vietinių gyvenimo skonį, keliaujant kartu toje įprastoje klasėje.
Apgyvendinimas Makedonijoje taip pat (kol kas) paprastas ir nebrangus. Kainos dviems žmonėms gali svyruoti nuo 14-16 (Skopjė), 14 (Ohride) iki 20 EUR (kalnų kurorte Mavrove ar nelabai ką sakančioje Bitoloje). Jod gali atrodyti kartais neadekvačios dėl santykio su kokybe, tačiau gerai bei iš anksto paieškojus turbūt galima rasti ir optimalesnių variantų. Viską rezervavome iš anksto per Booking.com ir mokėjome vietoje, tik grynais. Kodėl taip, savaime suprantama - valstybė dar giliame korupciniame prūde.
Galbūt dėl to žmonės plačiai atveria nuomai savo butus. Jie tai daro nuoširdžiai ir labai svetingai. Tokio lygio svetingumo nepamenu kur dar teko patirti. Paslaugumas, rūpestingumas, empatiškumas trykšta per akis, burnas ir širdis. Todėl teko aplankyti įvairaus plauko ir skonio apartamentus: nuo privačiame name įrengto hostelio iki apartamentų senamiesčio prieigose nuostabiame Ohride.
[iliustracija: Ohrido senamiesčio prieigos]
Bene netikėčiausia vieta buvo pačiame Skopje centre, kur pasigailėjau, jog nepasiėmiau ausų kimštukų, nes makedonai mėgsta linksmintis ilgai ir nuobodžiai, tad teko klausytis rėkavimų ir dainų kiaurą naktį. Už vos 15 EUR gavome dvivietį kambarį juokingame hostelyje-apartamentuose visai šalia Motinos Teresės memorialinio namo. Kambariai buvo super maži ir įrengti buvusiuose ofisuose, tačiau viskas pakankamai tvarkinga, nepaisant to, jog vietos ten buvo tik tai dvigulei lovai, kuprinėms nusimesti ir dargi su plokštėm atskirtu super mažu dušo kambariu. Tokie variantai man visiškai pasirodė priimtini balkaniškoje aplinkoje, kur viskas lyg ir bardakas, bet toks nuoširdus. Ir jei išlaikyti tokį požiūrį visame kame, kelionė tikrai atrodys paprastesnė.
[Iliustracija: Ar tai meno galerija? Ar tai kosmodromas? Ne, tai miegamasis ofise]
Balkaniški niuansai nuomojamuose butuose ar kambariuose pasireiškia visokiais juokingais dalykais kaip nuomojamo kambario balkone džiūstantys šeimininkų drabužiai, nelogiški buitiniai interjero sprendimai, kriokiantys šaldytuvai, smarkiai iškvėpintos patalpos dėl visur rūkomos politikos, karališko dydžio lovos su išraitytomis atkaltėmis, prabangūs veidrodžiai, miniatiūriniai tualetai ir t.t.
Svetingumas aukščiausią tašką pasiekia restoranuose ir užeigose, apie kuriuos visiškai kita kalba. Makedonietiškas maistas yra įvairus ir spalvingas. Kažkiek panašus į graikišką, kažkiek į turkišką ir itališką. Kupinas grilintos mėsos, šviežių daržovių, miltinių kepinių ir vietinio sūrio, kuris kažkiek panašus į graikišką fetą, bet kur kas valgomesnis man, kaip nemėgstančiam avies ir ožkos pieno gaminių.
[Iliustracija: turisto pusryčia arba burekas ir airanas]
Kiek teko valgyti maistas buvo virškinamas, jei nesi žmogus išpindėjęs ir neieškai otkiutiurinių reikalų. Nuo kebabų iki dešrelių (kebapi), nuo burekų (sluoksniuotos tešlos pyragaičiai su mėsos arba sūrio įdaru) iki gatvės maisto kaip gjomleze ar besisukančiuose griliuose kepami viščiukai. Ir daug salotų. Salotos su jogurtu. Salotos su sūriu (shopska arba makedonietiškos). Salotos su salotomis.
Be abejo, būna visko, maistas ne visur idealus ir galima užtaikyti ant sunkiai sukramtomo bureko ar vakarykščio apkepo, bet akivaizdžiai maisto kultūra Makedonijoje stipri ir svarbi. Vienintelis dalykas ką rekomenduoju vengti, tai vietas pagrindinėse turistinėse arterijose, nes ten maistas ir vidutiniškas, ir brangus, ir pritaikytas visokiems britams. O kas liečia kainas, tai pakankamai paprastoje vietoje galima dviems pavakarieniauti su litru vyno ar keletu alaus vos už 7-12 EUR.
Jei užsimanysi žmogus namie pavalgyti (kas visai įmanoma, nes dauguma nuomojamų butų yra su virtuvėlėmis), galima pasidaryti tų pačių salotų iš agurkų, pomidorų, alyvuogių, sūrio bei šviežia duona iš kepyklėlės ar net makedonietišką pastą (makaronus) jufki, ką taip pat pakanka pagardinti tuo pačiu sūriu bei alyvuogėmis.
Na, o prie maisto neatsiejamas dalykas yra gėrimai. Geriausiai viską padeda virškinti labai mėgstamas jogurtas arba turkiškas airanas. Bet populiariausias yra alus, kurio rūšių nėra daug, visi geria nuobodžius lagerius kaip Skopske, o jei stipriau, tada rakija aka brendis. Pastarasis neaštrus, geriasi puikiai, net užsigerti nebūtina. Galima rasti ir namūdinių variantų turguje, bet neteko išbandyti, tad dėl kokybės sunku atsakyti. Kitas, dėja, per vėlai atrastas variantas - tai vynas, kuris Makedonijoje plačiai gaminamas dėl tinkamo klimato vynuogynams.
O po maisto būtinas desertas. Čia pasitarnauja turkiška Makedonijos pusė su nerealia baklava. Čia tiesa, taip pat vertėtų neapsigauti, nes užeigoje jo kaina - apie 1 EUR/50 DEN (Lietuvoje, berods 1.5 EUR), tačiau Ohrido centre, makedonų/bulgarų revoliucionieriaus Goce Delchev vardu užvadintoje alėjoje radome Antep Baklava, kur šie sirupu permirkę saldumynai kainavo vos 0.25 EUR. Tik atsargiai - jų persivalgyti baisiai lengva ir pavojinga.
Kitas geriausias dalykas po maisto, dėl ko ir pasirinkome Makedoniją keliauti - tai kalnai. Jų čia begalė ir nebuvo nė momento, kad jie išnyktų iš horizonto. Abu su Laura be galo mėgstame juos mėgėjiškame lygmenyje - trekiname tik ten, kur adrenalinas nebūtinas. Pakanka, jog prireikia daug jėgų užkopti bei nukopti. Ropštėmės į du kalnus. Vienas - šalia Mavrovo (apie 2000 m. virš jūros), o kitas - Galičica (tiksliau jo nuokalnė) šalia Ohrido. Abu skirtingi tikslai: pirmame tiesiog dykynė ir avių bandos aplink, o kitame - senas kaimelis Velestovo. Vienintelė bėda su pasivaikščiojimais kalnuose čia, jog pasiklysti nėra sunku. Tikslių takų ir žymėjimų nerasta, kaip ir žemėlapių, o jei yra - tai jie nublukę. Tad nužioplinėti įmanoma, jei esi ne koks patyręs kalnų naršytojas su visa reikiama įranga ir appsais orientacijai.
Į kalną Mavrove teko iš pradžių lipti tiesiog asfaltuotu keliuku, o leistis - super stačia neveikiančia slidinėjimo trasa, kurioje tuo metu vyko remontai, netrūko purvo ir sunkiosios technikos, tad romantikai vietos nebuvo daug. Tačiau užlipus į vieną aukščiausių taškų matosi aplink esančių Šaro kalnų virtinės ir net Albanijos viršukalnės, ką jau kalbėti apie šalia esantį nenatūralų Mavrovo ežerą. Kelias į minėtą Velestovo buvo malonesnis, nes oras kiek atvėso (nors ir tas pats asfalatas), o atgal nusprendėme leistis kalnų takeliu, pasiklydome, bet sutikome asiliuką bei užėjome į apleistą nebegyvenamą kaimą.
[Iliustracija: paskandintoji bažnyčia Mavrovo ežero prieigose]
Turbūt reikėtų paminėti ir tą įprasto turizmo dalį kaip šlaistymąsis po miestą. Asmeniškai tai nėra pati smagiausia kelionių dalis (nebent būtent dėl to keliauji), nes paprastai tokių atostogų metu stengiesi pabėgti nuo vieno pusiau didmiesčio vardu Kaunas. Bet urbanistika yra mėgstama sritis, tad kiek jėgos leidžia, tiek brūžini asfaltą ir betoną. Pastarojo šiaip labai daug sostinėje Skopjė. Pastaraisias metais ten vyko visokių atnaujinimų ir bandymų tapti vakarietišku miestu, bet turint omenyje nemenką korupciją, buvo smarkiai persistengta. Apie tai byloja sparčiai kylantys tušti daugiaaukščiai ofisai bei beprasmybės kupinos vyrų ir arklių statulos. Jų tiek absurdiškai daug, jog net įdomu pasidaro, kol neatsibosta. Čia verta prasukti pro senąjį miesto turgų, pro centrinę dalį ir šiek tiek po priemiesčius, kur ir verda tikrasis gyvenimas. Vienintelis miestas, kuris pasirodė vertas didesnio dėmesio - tai Ohridas, kuris tuo pačiu ir kurortas, ir turistų rojus, ir šventa vieta su dešimtimis bažnyčių ir mečečių. Tiesa, visa tai sukoncetruota nedideliame, bet painiame ir įvairiame senamiestyje, o visa kita - tiesiog nuobodūs priemiesčiai. Vėlgi verta užsukti į turgų, aplankyti vieną kitą bažnyčią ir naktį paklaidžioti po senamiestį.
Tokie štai “trumpi”, bet vertingi įspūdžiai. Makedonietiška kultūra mums pasirodė itin draugiška ir svetinga, pakankamai paprasta. Įmanoma susikalbėti angliškai, šiek tiek rusiškai-lenkiškai (nors pastarosios nemoku, bet padėjo galūnių užlenkinėjimai), o pramokus keletą jųjų žodžių viskas tampa dar paprasčiau. Ar dar kartą keliautumėm ten? Be abejo. Tačiau nebent su motociklu, nes turbūt taip lengviausiai pasiekti visus įdomiausius kaimelius ir užkampius ar kalnų viršūnės. Bet tai tik svajonė. Kitą kartą toje pusėje turbūt lankysime Albaniją, Bosniją ir Hercogoviną arba gal Juodkalniją.
P. S. Dirbant prie šio įrašo tinkamai į prisiminimus sugrąžino šis makedonietiškos muzikos popuri. Vietinė, triūbomis pagerinta liaudies muzika ir vadinamas turbofolkas lydėjo visur: nuo autobusų ir parduotuvių iki bažnytėlės tarp kalnų ar mėgstamiausiame šeimos restoranėlyje senajame Skopjė turguje (pavadinimo jis neturi ir google maps nerodo, bet įsikūręs prieš Snoshti Minav).