Na ką. Kaunas - Vilnius. Reebok fitness challenge. Traukinys. Kaip supranti, dar viena gera diena, kuri prasidėjo normaliu ritmu nuo 05:01 suskambėjusio žadintuvo, dušo, pusryčių ir maždaug 1 valandos ėjimo iki traukinių stoties :) Awesome.
Kol važiuoju traukiniu, atsidariau bookmark’us ir surenkau beveik top 10 (nes gavosi 11...) internetinio turinio vienetų, kurie užkibo per rugsėjį.
Saviugda:
Kaip sudėtingus dalykus paversti paprastais: Neuroasociacijos — slaptasis Tony Robbins ginklas ir 3 būdai, kaip juo pasinaudoti jau šiandien siekiant savo tikslų
The Difference Between You and Elon Musk
The 3-Part Daily Success Guide
Identity-Based Habits: How to Actually Stick to Your Goals This Year
Verslas:
What We Got Wrong About Self-Management: Embracing Natural Hierarchy at Work
Na ką, trečiasis! Šį kartą verčiu visas kortas iš karto. Tomas Nemūra - savamokslis bėgikas, kuris lekia ne tik ilgais miško, bet ir reklamos takais kartu su savo agentūra - The Chocolate.
Beje, pastaroji dirba su Donut LAB - jei nori gero, rūgštaus vitamino C, prašau, žvilgtelk į jų social profilius. Va, vienas geresnių :))
Dabar grįžtam.
Nors gavosi taip, kad ir trečiasis žmogus yra pagal pirmųjų dviejų kurpalį: reklama + sportas. Šis dar turi ir trečią, labai svarbų elementą, dėl kurio atsidūrė čia. Tomas moka rašyti! Nors daugiausia pašnekovui gaunasi suregzti tik darbo skelbimus, bet jei paskaitysi nors vieną iš jų - ieškosi ir antro. Ok, pvz.:
Aš manau, kad retas kuris gali pasakyti tiek daug ir taip įdomiai parašęs tik 2-5 sakinius. Net klausiau jo, kada žada rašyti daugiau ir štai ką gavau:
Čia sunkiau nei atrodo - seniai ruošiuosi pradėt rašyt ir niekaip neprisiruošiu.
Tomas ir visi raktažodžiai apie jį yra kiek žemiau. Tuo įžanga baigta, tad galim eiti pirmyn - klausimai vs atsakymai.
Statistika
Ilgiausias nubėgtas atstumas?
31 km 42 km
Šių metų prasuktas kilometražas bėgant?
±850 km
Kada yra sunkiausia?
Atstumo prasme, manau, dar neatradau. Bendrai, motyvacijos prasme - kai susiplanuoji long run'ą bėgti su kažkuo, bet turi išbėgti vienas. Nuobodu like hell.
Kada nubėgsi maratoną?
Užsiregistravau rugsėjį Vilniaus maratonui, fingers crossed. Done 2015 / 09 / 13
Startas?
Bėgioti pradėjau prieš kokius 3 metus - reikėjo sporto, kuris būtų universalus sezono / reikiamos įrangos / buvimo vietos prasmėmis. Prasidėjo nuo 3-4 km, o baigėsi 3 mėnesiais po bent vieną pusės maratono longrun'ą į savaitę.
Reklama ir bėgimas - kas čia per duetas?
Bėgimas, so far, yra lengviausias būdas atsijungti nuo ofiso problemų. Nereikia jokios infrastruktūros, nesvarbu, koks oras, žiema ar vasara, nesvarbu, ar esi namie ar komandiruotėje - persirengi ir bėgi. Išsikratai galvą ir susidėlioji viską atgal į lentynas.
Kartais žmonės mokosi (ar bent jau nori tą daryti) ir kadangi tu pats statai verslą bei kuri darbo vietas - tau aktualu, kad jie mokytųsi - ką patartum?
Pradėti dirbti. ASAP. Tada ir mokymasis kitoks. Teorija lieka teorijai, reikia šokti į ledinį vandenį ir mokymasis, staiga, pasidaro labai kryptingas.
Esi sakęs, kad viena iš tavo pagrindinių yra veido išraiška “asshole resting face” - kaip jos išmokti, jei, kaip pats sakei, tu jos neturi natūraliai kaip kokio sindromo.
Čia labiau prakeiksmas, nei privalumas :)
People suffering from bitchy / asshole resting face have the tendency look hostile at rest
Tai reiškia, kad kiekviename žingsnyje tavęs klausinėja: “ko tu pyksti?”/ “kas atsitiko?”/ etc. Nepadeda, švelniai sakant, nei ofise, nei namie.
Jei tau būtų viskas dzin, ką darytum pirmiausia?
Pasiimčiau drone'ą, nuskrisčiau į Miuncheną, on demand išsinuomočiau BMW i8 ir išvažinėčiau visus 300 km spinduliu esančius kalnų perėjimus - Furka Pass, Susten Pass, San Bernardino Pass, Stelvio Pass, Albula Pass ir kitus. Vemtumėt nuo šito turinio kiekio mano FB ir Instagram.
Sošil agentūra ir juodas vs creative darbas - ko daugiau?
Social, kaip ir reklama apskritai, manau yra 80% analitikos ir 20% kūrybos. Jeigu remtis tokiais veikėjais kaip John Cleese ir kūryba priskirti analitiniam darbui - tada 100% analitika :)
Kaip žmogui su tavim susisiekti ir ką daryti, jei norėtų kartu prabėgti kokią (tavo akimis) trumpą distanciją - 20 km.?
Dabar bėgimui pauzė. Manau, reikės bent kelių savaičių, kad po vakar maratono, kad vėl pajusčiau norą bėgti. Susisiekti su manimi galima FB, bet kadangi, bėgimas keliese, visų pirma, yra bendravimas, reikia tiesiog turėti apie ką kalbėti. 20km nėra tiesiog prasibėgimas, jeigu jau bėgi 20km, greičiausiai, kad sportuoji pastoviai, tokiu atveju, vytis gali tekti man 😀
Tai tiek su ir apie Tomą. Bet ne apie žmones, kurie rašo. Iš šios kategorijos turiu numatęs va ką:
mano akimis jis yra istorijų karalius (labai panašiai skamba anekdotų karalius, o tai jau nieko gero) ir įdomiausiai pasakoja tikras istorijas ant lietuviško svieto - Liudvikas Andriulis
Su Justu ir Tomu pasikalbėjome apie įdomius reikalus: sportą, Insanity, Kavos Draugą, marketingą, baimes (mano ir ne tik), discipliną, valią, pokyčius, pirmą žingsnį. Skanaus ;)
Žinai tą jausmą, kuris užpuola nejučiomis užlipus ant skruzdėlyno ir kiek ten pastovėjus. Tą, kai dešimtys skruzdėlių lipa tavo kojomis ir tu nė nenutuoki, ką čia dabar daryti. Tai va, man panašus jausmas ištinka, kai persipildo mano galva. Kai joje priplūsta visokių mąstymų-pamąstymų, idėjų, dalykų. Ten, viduje, pasidaro toks šurmulys kaip per tikrą diskoteką. Ir jei pamėgini susikaupti, susikoncentruotį į kokią mintį - įsijungia veidrodinis kamuolys ir viską išblaško. Pamėgini dar - tas pats. Taip keli kartai ir nebežinai, kur dėtis (kaip ir skruzdėlyne...). Ir tada diskotekos centre pajungiama Radžio daina “Ką daryYyyYyt”.
Manau, kad yra visokiausių vaistų tokiems reikalams tvarkyti: nuo bendrų antibijotikų iki specializuotų maisto papildų. Aš esu sau atradęs keletą, tačiau šįkart įdomus man yra tik vienas. Jis labai primtyvus, bet geras. Jau supratai, kad kalbu apie rašymą. Šį kartą trumpai papasakosiu apie tai, ką rašymas duoda man bei kaip jį mato kiti žmonės.
Ką aš prarasčiau, jei nerašyčiau
First things first. Neketinu tavęs nei skatinti rašyti, nei to nedaryti. Noriu pasidalintis patirtimi ir ši patirtis gal netyčia pravers. O gal ir ne. Tačiau jei jau užsukai čia, gal rasi 2 minutes ir kavos gurkšnį pasiskaitinėjimui? Viską pradėkim nuo to, ką (man) duoda rašymas.
Švari galva
Pirmiausia, kas nutinka, kai rašau (-ai) - visos mintys patekusios ant lapo itin paprastai ir greitai išlipa iš galvos. Ji akimirksniu lengvėja ir darosi šviesesnė.
Ką duoda rašymas #1
Rašymas - tai terapija. Kiekvienas tekstas - tai naujas kūdikis.
Mėgstu, kai žodis veja žodį, kai ranka ieško raidžių kompiuterio klaviatūroje greičiau nei galva spėja įsisąmoninti minčių kratinį. Tuo tarpu kita rašliava sekasi sunkiau, tenka pasukti makaulę, nes mūza kategoriškai atsisako apsireikšti. Na, bet čia tik niuansai. Didžiausas saldumas ateina padėjus paskutinį skyrybos ženklą. Jaučiuosi lyg iš matematikos kontrolinio dešimtuką gavusi :) Gera.
Justina / Ona Būk Plona autorė / modelis
Užtikrintumas
Nežinau kaip šitą paaiškinti, tai duosiu pavyzdį. Visi turime tikslų. Ir visi jie pradžioje atsiranda, kaip grybai po lietaus mūsų galvose. Tik įdomu, kiek iš jų lieka galvoje ir lieka neįgyvendinti? Aš manau, kad labai daug. Dalis tų, kuriuos, visgi, įgyvendinome - kiek skiriasi nuo pradinės jų minties. Why? Kol tu neturi tvirto fakto (patvirtinimo), kad nusprendei kažką pasiekti, tau labai paprasta laviruoti ir keisti sąlygas. O jei paimi ir ant lapo užsirašai norimą tikslą - viskas pasikeičia. Tau iškart pasidaro aišku, kad tu to nori. O jei dar tą užrašą kartas nuo karto pamatytum prieš savo akis? Manau, būtų visai kiti rezultatai!
Ką duoda rašymas #2
Man malonu ir matau tame potencialo.
Danielius / Debesyla.lt autorius / eksperimentatorius
Mąstymas
Šis nežinau ar tiks visiems. Aš rašydamas mąstau ir kalbuosi. Kaip tai suprasti? Tiesiogiai. Pavyzdžiui, beveik visą pastarąjį mėnesį keliuosi anksti ryte, imu sąsiuvinį ir rašau. Rašau apie viską ir apie nieką, tačiau didžioji dalis teksto atsiduria klausimų ir atsakymų formatu pačiam sau apie betką. Paprastai.
Ką duoda rašymas #3
Aš nuolatos su savimi kalbuosi. Apie vaikus, su vaikais, apie jausmus. Dialogai galvoje kaip ping pong'ai, tad rašau, kad visą tai niekur nedingtų.
Man rašymas - terapija. Susisteminti mintis.
Viktorija / Daugiau nei Virtuvė autorė / kieta mama!
Pasakojimai
Dar vienas šalutinis efektas - rašant mokaisi dėlioti savo mintis. Aiškiau, suprantamiau ir logiškiau. Nori ar ne, taip keičiasi ir tavo minčių dėliojimas bendraujant. Tu tiesiog pradedi atrasti kažkokias struktūras, kaip lengviau save išreikšti, kaip pasakyti, ko nori. Kalbėti taip, kad tave suprastų.
Ką duoda rašymas #4
1. Padeda mąstyti ir tobulėti komunikacijoje
2. Esu dėkingas žmonėms, kurie mane įkvėpė ir jaučiu atsakomybę dalintis viskuo ką išmokstu, kad tai įkveptų kitus
3. Puikus būdas pasiekti didesnes auditorijas nei "chatinant" individualiai
4. Asmeninio "brando" kūrimas ir "recognition".
Tomas / Despreneur.com įkūrėjas / klajoklis
Nors tikiu, kad yra dar daugybė privalumų, man pagrindiniai yra šie. Na, gal nepaminėjau tik vieno - man tiesiog smagu rašyti.
Kas atėmė rašiklį?
Ok, nesvarbu. Grįžkime į pradžią - aš nesakau, kad tau reikia rašyti. Tačiau galvoju, jog kartais tai padeda. Jei visgi sugalvoji, kad nori pabandyti - pradžiai pakalbam. Nes jei tikrai norėtum, būkim atviri, tu jau tai darytum.
Pirma, išsiaiškinam, kurioje eilėje tarp norinčių rašyti esi tu: toje, kur žmonės nori tik užsirašyti, kad būtų aiškiau patiems ar gretimoje - tarp žmonių, kurie nori dalintis savo mintimis su visais, pvz. kaip aš.
Jei esi pirmoje - labai džiaugiuosi. Čia viskas easy - užsuk į Maximą, pagriebk sąsiuvinį ar užrašinę ir pirmyn. Tau nereikia jokios tvarkos, jokios logikos. Paimk pradžiai ir (išsi)rašyk, kas tavo galvoje. Ir čia be parkių. Rašai ir viskas. Kažkur sustojai, nes žvilgsnis prasprūdo pro langą ir užkliuvo už skraidančių varnų? Pavėpsoki truputėli ir važiuojam toliau. Ir VISKAS. Pamėgink taip kartą. Antrą. Ir neabejoju, kad rasi tam laiko vis dažniau. Nes toks rašymas duos tvarkos ir švaros minčių saugyklai. Gal net ir žodynui, bo kai žinai, kas vyksta tavo gyvenime, pamiršti tokius pasakymus: labai daug visko; nespėsiu; nebesusigaudau; šimtai darbų ir t.t. Pradžiai tiek. Brūkštelk, jei reikės dar kokio patarimo.
Antroji. Su šitais kiek kebliau. Jie, tiksliau jūs, dažnai nerašote, nes turite kalną mitų savo makaulėse. Kadangi aš ne jūs, nežinau, kas ten knibžda, tačiau žinau, kas sukose mano galvoje (ir net skrandyje), kai reikėjo spustelti “Publish” mygtuką ir parodyti, ką galvoju kitiems. Aš kovojau su keletu mitų, kurie atsirado vis palaipsniui. Tad:
Nesąmonė 1. Nemoku rašyti
Velnias, nepamenu, kas man pirmą kartą pasakė - niekas negimė mokytis. Neesmė. Tai čia tas pats. Kaip gyveni ir mokaisi, taip rašai ir mokaisi. Nėra kito kelio. Imi ir rašai!
Nesąmonė 2. Neturiu, ką papasakoti
Tu sugalvojai, kad nori rašyti. Jau vien dėl to tu esi įdomus. Tu kažkuo skiriesi nuo kitų. Spėju, kad turi ir daugiau perliukų, kuriuos nori išmėginti ar esi išmėginęs. Gal tau tai atrodo smulkmena, bet iš tokių dalykų ir susideda gyvenimas. Tad pasakok, ką žinai, kuo gyveni, kas tau įdomu.
Nesąmonė 3. Aš ne ekspertas
Geras, bet vėl apie nieką. Nereikia būti ekspertu, kad turėtum savo nuomonę, savo požiūrį. Taip, gal kartais reikia argumentų, kurie pasakytų, kodėl mąstai vienaip ar kitaip, tačiau ekspertų būti tikrai nėra reikalo. Va, pavyzdžiui, Užkalnis ir maistas - nuomonė ir tiek.
Nesąmonė 4. Ką žmonės pagalvos
Šitas geriausias! Tu viską parašai, suredaguoja ir jau sakai, kad viskas padaryta, bet tuo pačiu iš niekur atsiranda toks malonus baubas, kuris tau pašnibžda - “Ar tikrai čia sąmonę parašei? Ar tu tikras, kad viskas čia gerai? Kažin, ką žmonės pagalvos.”. Ir va prizas tau - stabdžiai nuspausti ir tu nepriimi sprendimo ką daryt... Tai žinok - jie ištikrųjų negalvos nieko. Na gerai, kažkas savy supavydės, kažkas sakys wow, o daugumai bus nė motais, nes jie, turbūt, ir neskaitys. Gal atsiras maža grupelė žmonių, kurie perskaitys viską ir pasakys ar patiko, ar ko išmoko.
Tai va, 4 mitai, kurias, visgi, turėjau pereiti pats, kad suprasčiau kaip čia viskas yra. Tačiau tikrai žinau, kad yra ir paprastesnių kelių.
Gal tave paskubinti?
Kaip sakiau, čia buvo mano mitai, kuriuos susigalvodavau sau pats, bet palengva, vieną po kito sugrioviau ar tiesiog perlipau, kaip paprastą kliūtį. Juos begriaunant susidėliojo ir itin paprasti būdai, kaip viską pereiti greičiau ir kaip nelipti ant tų pačių grėblių. Pavadinkim juos vitaminais.
Vitaminas A. Rašyk
Šis esminis. Pradėk rašyti bet ką, bet kur, bet kaip ir net apie bet ką. Arba daryk kaip aš - 30 dienų iššūkis, kuomet kasryt (ranka) parašau bent 3 puslapius. Atsikeliu ansti ryte ir rašau apie bet ką: kaip miegojau, ką veikiau vakar, ką veiksiu šiandieną, ką matau pro langą, ar kaip eilinį rytą sunku keltis. Parašau tris puslapius ir sąsiuvinį dedu į lentyną iki kito ryto. Paprasta?
Vitaminas B. Rašyk sau
Pradėk nuo savęs. Nuo to, kas tau dabar įdomiausia ar kuo gyveni. Čia tiesiog turėsi daugiausia ką papasakoti, tad apsieisi be papildomos informacijos paieškų. Svarbu rašyk taip, kad patiktų tau pačiam kaip rašai ir ką rašai. Su laiku viskas keisis - tiek stilius, tiek turinys, tiek skaitysi nebe vienas.
Vitaminas C. Netempk į naktį
Kai rašai kokį įrašą ar tekstą, pradžioje susigalvoji, ką nori parašyti, kaip tai turi atrodyti, kokios antraštės. Čia gali galvoti kiek nori. Bet kai pradedi rašyti - prašau paskubėk. Parašyk visą tekstą per dieną ar dvi. Tada redaguok ir dėk viešumon. Why? Viskas paprasta - jei uždelsi, po kelių dienų rašymo tu jau būsi nebe ten, kur pradėjai, nebe taip jausies, net rašysi kitaip. Tad gali būti, kad vidury straipsnio tau šaus mintis - “ne ne, pradžia kažkaip neskamba, gal perrašyti?”. Ir žiūrėk juodraštis jau šiukšlinėje, o tu dirbi iš naujo. Toks žaidimas gali neturėti ir galo. Taigi pasikartosiu - netempk, parašyk vientisą turinio elementą kuo greičiaus, be ilgesnių pertraukų! Tada gali būti ramus:)
Vitaminas D. Rask bendramintį
Čia, asmeniškai man, vienas geriausių atradimų. Aš turiu keletą VIP draugų (ačiū jiems už tai), kurie man tik parašius tekstą jį perskaito ir duoda konstruktyvios kritikos. Tokios, po kurios suprantu, ko trūksta, kas neaišku, ko išvis nereikia. O dar ir klaidų randa! Žodžiu, šitą vitaminą labai siūlau susirasti.
Na ką, kodėl (man) rašyti yra gerai, kodėl rašo kiti, kur strigau ir kaip tai būtų galima apeiti - parašiau. Tad tikiuosi, kad rasi čia kažką naudingo būtent sau. Jei netyčia pradėsi rašyti - prašau pranešk ir aš būsiu pirmu tavo tekstų skaitytoju!
Vaje, internetuose informacijos kiekiai nenormalūs. Tik skaityk, klausyk, žiūrėk. Tereikia mokėti greitai atsirinkti ar bus iš to naudos tau, ar ką nors išmoksi. Ir svarbiausia - ar tai pritaikysi!
Man lengviausia rasti įdomios informacijos per aplinkinių žmonių rekomendacijas, tad nusprendžiau, kad retkarčiais pasidalinsiu trumpais sąrašais (man) vertingos informacijos, kurią radau čia, online. Dalinsiuosi, tik tais šaltiniais, kurie sukrutino mano smegenukus tiek, kad imčiausi ir taikyčiau informaciją realybėje.
Pirmam kartui va tiek:
apie saviugdą:
How to Strengthen Your Willpower and Get More Shit Done
Just in Time Learning
Everything you think you know about addiction is wrong
Kaip paversti savo gyvenimą vienu dideliu tobulėjimo nuotykiu
apie rašymą:
For the Love of Writing
You Have Something to Say
3 Pages Every Morning: Why I Started a Daily Ritual and How I Stuck With It
apie verslą:
The Daily Meeting
Why Companies Should Spend Money On Experiences, Not Things
Pameni, prieš kurį laiką rašiau apie Arnoldą. Apie vieną iš tų žmonių, kurie mane įkvepia savo gyvenimo būdu, eksperimentais ir smulkmenomis. Pastarasis tai padarė savo iššūkiu - 100 dienų bėgti bent po 1 km. Tik šį kartą ne apie tai. Šį kartą parašysiu, iš kur ši mintis jam kilo - apie gyvenimo auditą.
Turbūt esi bandęs išsikelti tikslus, sugalvoti, ką nori pasiekti ar tiesiog ramiai įsivaizduoti, kaip viskas čia rutuliosis po gero dešimtmečio. Aš pats esu daręs ne vieną panašią užduotį/pratimą, tik dauguma pasirodė gana siauros apimties, fragmentiški. Pavyzdžiui - gyvenimo balanso ratas. Taip, jis duoda naudos. Ypač, jei ne tik jį nusipieši, o ir kažką darai po to, nes jo pagalba gali paprastai įsivertinti kaip tau aktualiausios gyvenimo sritys balansuoja tarpusavy. Taip pat, gali padaryti aiškias išvadas, kurias sritis reikia pastiprinti, kad ratas (dažniausiai panašus į kiaušinį, žvaigždę ar dar ką) sukųsi sklandžiau ir pagaliau pradėtų suktis tolygiai.
Bet va, Arnoldas parodė, kiek platesnę praktiką, kuri susideda iš kelių vieną kitą papildančių dalių - viską pradedi nuo savo norų ir svajonių. Po jų įsivertini kaip leidi savo laiką ir kaip jį vertėtų keisti, jei savo svajones nori turėti ne tik ant lapo ar galvoje. Bei trečia, įsivertini kaip aplinkiniai tau padeda, kokie 5 pagrindiniai žmonės stovi aplink tave bei kaip jie tave formuoja. Smagiausia, kad visos šios dalys nenormaliai paprastos ir praktiškos!
Aš papasakosiu apie kiekvieną detaliau ir pridėsiu savo patarimų kaip viską galima greičiau pasidaryti.
100 svajonių ir kur tu nori eiti
Pirma dalis labai paprasta - paimk tušinuką, lapą (gal net tris) ir šauk į kampą, kur gerą valandą tavęs niekas nematys, nejudins ir neklaus nesąmonių (“o tai ką tu čia veiki…”). Susikaupk. Ir pradedam! Pilk į lapą 100 savo svajonių ir norų, didelių ir mažų, kasdienių ir net pasaulį keičiančių. Aš jas pradėjau rašyti kelionėje, užmigus dukrai. Be to, ji labai faina. Žodžiu, sakiau, kad užduotis labai paprasta, bet - 47 idėjos ir mano konteineris už akių tuščias. Atidėjau viską rytui. O rytas man tikrai protingesnis už vakarą, nes atsikėlęs greitučiu surinkau 100-tą ir bonus 20 pridėjau. Dabar paklausk, viskas? No, no, no. Bet jau smagu, nes bus krūva įdomių ir nedrąsių idėjų. Tačiau gali ištikti pasirinkimo paralyžius, kai yra per didelis pasirinkimas nuo ko pradėti. Tad, kol jo negavom, įsivedame tvarkos ar keletą prioritetų. Aš tai padariau taip:
ir tuo pačiu prie idėjos pasižymėjau: ar ją galiu daryti jau dabar, ar reikės vėliau (nes kažko šiai dienai trūksta). O gal tai bus įprotis, kurį noriu išsiugdyti ilgam
visas idėjas sugrupavau į man įdomias ir aktualias kategorijas: šeima, saviugda, profesija, sveikas kūnas, rašymas ir kt..
Po šio darbo perbėk greitai visus norus ir išsirink 5, kuriuos net rankos dreba kaip nori pradėti daryti jau dabar! Ir važiuojam tolyn.
Kada jas įveiksi? Tavo laiko balansas
Kaip ir minėjau, man patiko užduoties etapų sąsajos, t.y. kas iš to, jei aš susirašyčiau milijoną kalnus griaunančių idėjų, bet visą savo laiką skirčiau telikui? Arba kokie būtų mano pasiekimai, jei aplink save neturėčiau žmonių, kurie man įkvepia ir dar pastumia į priekį? Kiekviena dalis papildo viena kitą. O, kad jau pirmąją praėjau, pažiūrim antrą - kaip aš “naudoju” laiką ir ką reikės keisti, kad įgyvendinčiau savo 100 idėjų ir norų.
Patarimas:
Kad sužinočiau, kiek laiko kuri veikla “suvalgo”, prisiminiau eilinę savo savaitę. Susirašiau visas pagrindines darbų/veiklos grupes ir po keletą esminių darbų prie kiekvienos, kad suvokčiau, kiek kam laiko skiriu. Visą laiką skirtą darbams, tiesiog surašiau šalia. Pavyzdžiui: profesinei veiklai skiriu ±50 valandų per savaitę, miegui apie 50, tad lieka 68 “laisvos” valandos. Nuo 8 iki 15 valandų praleidžiu eidamas kelyje, važinėdamas nuo taško A prie taško B. Tokiu atveju turiu 55-60 valandų nuveikti kažką gero. Ir jos pasiskirsto taip, kaip nurodžiau grafike aukščiau. Kaip manai, o kaip jis atrodo pas tave?
Kas iš to?
Gal pradžiai bendrai. Kai tu ką nors užsirašai ant lapo - ateina aiškumas ir atsiranda kažkokie atskaitos taškai. Tas pats galioja ir laiko balansui. Kol tu neužsirašai, kad prie TV sėdi (guli, valgai, rymai, snaudi) apie 20 valandų per savaitę, kas prilygtų 1000 valandų per metus, tau neatrodo, kad tai yra prastas laiko leidimas. Nes na gi kiek tu čia prie jo būni… Tad pabandom viską perkelt ant lapo.
Jei siauriau ir konkrečiau apie gyvenimo auditą:
po svajonių sąrašo gali nujausti, kiek kam reikės laiko
po laiko balanso - ar esamo laisvo laiko pakaks įgyvendinti viskam, ko nori? Jei ne, sužinosi, kur reikės “pasispausti”?
5 tavo draugai ir tu - kaip tai susiję?
Greičiausiai esi šimtą kartų girdėjęs posakį, kad esi 5-ių artimiausiai tave supančių žmonių vidurkis. Aš irgi. Tik niekada į šį posakį nežiūrėjau rimtai (ko nedarau ir dabar). Tačiau yra kitas kampas, per kurį į jį verta pažiūrėti - mes mėgstam beždžioniauti, kopijuoti kitus, žiūrėti, kas ką veikia, įsivaizduoti, kad ir mes norim tą veikti. Mėginame daryti tai, ką kiti darė ar ko dar niekas nebandė, bet visada šalia turim artimų žmonių, su kuriais mums patogu matuoti savo darbus, veiklas. Ir kaip manai, kuo tai skirtųsi, jei šie žmonės būtų tavo akimis liurbių liurbiai arba kitu atveju - nerealiai gerai gyvenantys, veiklūs žmonės, kuriems atrodo visada sekasi, jie daro, jie džiaugiasi! Kuriuo atveju tu norėtum labiau stengtis? Kada tau būtų aišku, kad “nu ne, aš sufeilinau, bet galiu dar kartą, galiu padaryti geriau, daug geriau!”.
Kol tu svarstysi (arba ne), aš jau susirašiau eilę charakteristikų ir savo penketą, kuris mano manymu daro daugiausia įtakos tam, kur aš esu ir kaip elgiuosi. Jei mėginsi tą kartoti, štai mano galva trys svarbiausi aspektai:
ar jie tave įkvepia savo realiu pavyzdžiu. Ar tai tie žmonės, kurie daro, ne tik kalba?
jei tikrai išsirašysi savo šimtą norų ant kambario lango ir diena po dienos juos darysi, bus vietų, kai bus keblu. Gal net pargriūsi. Tada dalis džiaugsis ir sakys - nu gi sakiau, kad čia nesąmonė… Tačiau, jei tavo penketas teisingas - suprasi, kur yra žmonių jėga, kaip tokie žmonės elgiasi, kaip jie lengvai ir greitai padeda
motyvacija. Būna, kad jos pritrūksta. Paklausyk pasakojimo kaip ir kiek laiko savo knygą “Think and grow rich” rašė Napoleon Hill. Jei ne tie žmonės, kurie buvo šalia, vargu, ar jo knyga būtų parduota milijonais kopijų
Jei pas tave vis gi yra tokių žmonių penketas - valio! Aš spaudžiu tau dešinę, nes nuoširdžiai džiaugiuosi. Tu įgyvendinsi ne vieną šimtą idėjų. Manau, ir ne du. Tačiau, jei įtari, kad dalis jų yra tiesiog geri žmonės, su kuriais faina leisti laiką - pasverk, ar jie tikrai turi būti tavo top penketuke? Gal verta pabendrauti ir su naujais žmonėmis?
Mano kelias
Kaip ir sakiau, aš jau atlikau šiuos punktus ir pradėjau savo norų žygį. Beje, svajonių sąrašas gan įvairus, tad kartas nuo karto pasidalinsiu progresu - gal pravers. O iki tol, štai mano pirmas top 5 kojų apšilimui, kurį siūlau pasidaryti ir tau. Gal netyčia net bendrų taškų surasime! :)
TOP 5:
30 x 3. Mėgstu disciplinas, tad mėnesį laiko keliuosi dar kiek anksčiau ir atsisėdu prie sąsiuvinio. Čia sudedu 3 puslapius minčių apie bet ką, kas tuo momentu galvoje
karjeros mentorius 10-čiai studentų. Tiek Kavos Drauge, tiek kitur sutinku jaunų žmonių, kurie, kaip ir aš, kartais užstringa ieškodami savo kelio. Noriu padėti
pakalbinti 100 man įdomių žmonių man įdomiais klausimais. Ilgalaikis projektas, kurį jau pradėjau!
pasidaryti vizualizacijos lentą, kurioje būtų mano gyvenimo gairių kratinys
suburti “Master Mind alliance”. Tiesiog žvilgtelk video ir bus aišku, ką turiu galvoje
Jei galėčiau duoti vieną patarimą, jis būtų: “bėk”.
Ir jei surauktum kaktą, tada greitakalbe išberčiau: ryte, kai miestas dar užstrigęs savo patalais apkamšytuose košmaruose, suimk save į rankas ir išbėk. Į orą, su kedais, trumpam, kol sušilsi ar imsi skųstis nuovargiu. Tai nepakeis tavo gyvenimo, kaip jį žada pakeisti dešimties žingsnių į sėkmę knygos ar nauja religija, bet tai pagerins tavo dieną apčiuopiamai ir smarkiai.
Aš nesu tas rimtas bėgikas, kuris ant spenelių klijuoja pleistrą, ar žvilgsniu smaugia sportuojančius su ausinėmis. Aš kaip nerimtas bėgikas, nes bėgu nepilnus 3 kilometrus, neskaitau knygų apie tai, nedalyvauju maratonuose. Man bėgimas pirmiausiai yra ne sportas, o poilsis. Bėgu, nes man valosi galva. Bėgu, nes:
…kai ryte atsikeliu, kažkokiu nesuprantamu būdu mano rankoje atsiranda isteriškas psichopatas, dar vadinamas išmaniuoju. Jis klykia įvykiais, ištinusiais, kol aš miegojau ir dabar prisirpusiais paspaudimams. Bjaurybė puola mane vos pramerkiu akis. Bet-tai-o-kaip-kitaip pabusti? Pasirodo, galima bėgti.
…rytas yra tobulas metas “delinkinti” (Paul Chan terminas) save nuo pasaulio, budria galva pabūti be jokio informacinio indėlio ar bendravimo. Tai labai sunku ir tiek pat sveika. Rytinis išbėgimas 20-30 minučių yra laiko pavogimas sau. Pagalvok įtemptai - kada tu būni viena/s pati/pats? Tikėtina, kad niekada, tave visada supa žmonės arba technologijos. Bėgdamas esi vienas pats sau.
…bėgimas yra sustiprintas kvėpavimo pratimas, todėl ypač gera bėgti tarp medžių, parke. Aš ryju deguonį kaip geras alkoholikas bambalinį alų. Aš girdžiu save šnopuojantį ir tai yra malonu. Būtent todėl nereikia jokios muzikos. Bet, tiek to, jei be muzikos nepabėgi, klausyk to savo picerijų hauzo, tik bėk.
…galvai patinka bėgti. Mintys pirmaisiais kartais būna pakrikusios, šokinėjančios kaip voverės per tavo problemų šakas, bet po kurio laiko išmoksti dėlioti kojas autopilotu. Ilgainiui prabėgu savo rytinius km to net nesuvokęs, pragalvojęs kaip išspręsti strateginį komunikacijos rebusą, kokia scena vis gi turi baigtis mano filmas ar tiesiog koks keistas dalykas yra bėgti ne nuo bandito. Nieko čia ko mokslas nepaaiškintų nėra - ore kur kas geriau dirba smegenys.
…aš judu! Kojų mes beveik nebenaudojame, nes visur transportuojamės; horizontoliai - mašina, vertikaliai - liftu. Atrodo, kad greitos kojos yra nusikėlimas į vaikystę, kai bėgdavau, todėl, kad galėjau, be priežasties, be tikslo. Labai norisi bėgti ir bėgi. Be to, yra tokia paprasta teorija, kad jei atmestum šios savaitės sporto madą (insanity, pilates, vaikščiojimas lynu tarp medžių), sportavimo esmė aiški: sveikam žmogui reikia daryti kardio ir kilnoti daiktus. Viskas. Bent vienas jų jau šis tas.
…žiūriu į neapibrėžto amžiaus salary man ir galvoju, kaip gerai, kad nors kur jis gali apsirengti geltonai su mėlynomis linijomis. Pažiūrėk į jo kedus - jie klykia! Darbe jis juodai baltas, o bėgdamas - karnavalo dalyvis. Bet neklausyk rimtaveidžių bėgikų; jie sakys, kad tai nesvarbu, o aš, kaip gerokai silpnesnės valios savininkas, prisiekiu - labai svarbu. Nusipirk tai, kas tau gražu ir kvėpuoja (parduotuvėje paaiškins). Jauskis kietai su savo apranga. Šlykštų lietingą rytą ji gali būti vienintelis būdas prisiversti išbėgti.
…tai ugdo savigarbą. Sunkiausia yra koks antras, trečias kartas. Pirmą kartą išbėgsi, nes apsisprendei, tačiau jau kitą rytą ar vakarą sugalvosi priežastį, kodėl “oi šiandien niekaip” negali. Jei atlaikysi pirmus kelis kartus ir prisiminsi paprastą taisyklę, kad ne bėgimą reikia derinti prie gyvenimo, o atvirkščiai, viskas su tavimi bus gerai, tu bėgsi ir toliau.
…sutinku moterį, kuri stovi apsikabinusi medį. Kasryt matau žilagalvių porą, šiandien sutinkančią žilagalvių draugų ir nusistebinčią: “bet kaip jos dabar greitai užauga!”. Prasilenkiu su vyru, kuris iš rankų atrodo, kaip bėgantis, o kojomis - akivaizdžiai eina. Viduramžė kišeninio šuniuko vedžiotoja su sidabrinėmis lūpomis - check. Greito ėjimo meistrės pralenkia mane - check. Aš pralenkiu seną dviratininką ir tris piktokas pletkininkes - check. Dar kelios savaitės ir pasisveikinsiu. Nors gal net ir geriau, kad jų nepažįstų, jie man tarsi tolimos giminės su kuriomis nebendrauju. Mergina su muzika, sportiniu laikrodžiu, visom apsaugom nuo visko, sportiniu vandens buteliu, juosta ant galvos, akiniais nuo sportinės saulės ir net nenoriu žinoti kuo dar visada pasirodo tuo pačiu metu. Kaip ir dviratininkas, kuris, ko gero, planuoja žmogžudystę taip lėkdamas. O tada visi dingsta ir penkias minutes esu vienas vienas.
…pažiūrėk į bėgančius, kokie jie gražūs. Raudonžandiškai užsispyrę, susikaupę, prakaituoti, krypuojantys kone šonu, iš paskutiniųjų, bet bandantys veržtis į nesibaigiančio asfalto priekį, kovojantys su savo defektais ir tingumu. Jiems nėra lengva ir būtent tai gražu.
…ir galiausiai, ką jau čia slėpti, frazė, “bėgioju kiekvieną rytą”, po to sekantis draugų klausimas “kiekvieną?!” ir gladiatoriaus dūris į jį “taip, kiekvieną” yra visiškas homerun’as.
Prabėgęs jaučiuosi čempionu. Kiti dar tik keliasi. Kiti dar neatsigulę. O aš jau šlapias su, tebūnie, bronzos medaliu. Prikvėpiau tikro oro, kažką sugalvojau, pabuvau vienas ir nusimečiau nuorodų pančius. Čia mano meditacija, mano joga. Vakare užknapsėsiu per vidurį filmo, o atsigulęs lovon dingsiu per tris sekundes. Aš pavargęs, juk ryte bėgau. Tuoj, baigiu sapnuoti ir bėgsiu vėl.
Gerai, dar vienas blynas apie mane įkvepiančius žmones. Šį kartą apie neseniai atrastą. Tiksliau, aš jį žinojau gana seniai ir vieną kartą esu net klausęs jo pranešimo (pavadinimo nepamenu, “Take Me” konferencija). Tačiau tik prieš kurį laiką susipažinau gyvai. Ir įdomiausia, labai netikėtai, tad žinok - sportas ne tik sveikatina, bet ir suveda žmones :) Už pažintį laurai atitenka Tomui, buvusiam kolegai, kuriam pakako vieno paprasto komentaro Facebook’e ir Artūras jau mėnuo laiko aria Insanity ritmais su mumis :)
Ok, let’s talk. Artūras - dar vienas žmogus iš reklamos “kabineto”. Tik šitas barzdotas. Be to, kiek ne į temą, sąrašę turiu dar kelis iš to pačio kabineto, ir kažkodėl visi jie susiję su sportu… Be reklamos, bijau net spėti, bet jis, manau, turi x+n veiklų, tarp kurių:
nenormaliai gerai fotografuoja bei prieš kelias dienas patapo oficialiu Fujifilm ambasadoriumi Lietuvoje
paleido su kolege Talent Garden Kaunas
organizuoja visokius renginius
sako kalbas
kaip tik šiandien (08/03) prasitarė, kad ilgai buvo karatistas, dabar orientacinio sporto maniakas bei ateina į MyHero treniruotes
kaip minėjau, daily ad agency life - nuolat sukasi ADVISION agentūroje
jei neklystu, dar ir vaidino?
Na, pripažinkim - belekas, t.y. bent mano akyse. Čia yra vienas iš tų žmonių, kuris taip įkritęs į savo vėžias, kad daro labai daug! Veikia tai, kas veža jį patį. Spėju, dėl to beveik nemiega, bet čia šito neakcentuokime, nes žmonės labai jautrūs, kai pasakai, kad nesigauna tau išsimiegoti 10 valandų ar neturi televizoriaus bei kitų gyvenimiškų energiją ir laiką ryjančių elementų. Tad čia tiesiog tinka dar vieno sporte sutikto žmogaus posakis:
The greatest pleasure in life is doing what people say you cannot do
Tai va, I elementas, kodėl Artūras šiame mano sąraše yra aiškus.(?) Antrasis, irgi tuoj bus aiškus, nes jis labai paprastas - pozityvumas.
Kadangi aš jį sutinku tik sportuojant, o jei rimtai sportuoji - darai tai atsakingai, tad dažnai būna labai sunku, atrodai rimtai / piktai, nes spaudi iš savęs maximum’ą. Tačiau atėjus atokvėpio minutei - atsisuk į Artūrą ir pamatai jo nuolatinį atributą - natūralią šypseną. Simple. Man to gana. Man smagu, kai žmonės geba būti laimingais. Visiems to reikia ir to linkiu.
Na, hmm, ok, nors man pilnai pakanka tokių žemiškų ir paprastų dalykų, kad kitas žmogus mane įkvėptų - turiu ir kelis kozirius, kuriuos ištraukiau iš jo pačio su keletu ne itin normalių klausimų. Tad važiuojam!
why? Artūrai, kodėl darai tai, ką darai?
I dublis
Man labai patinka tekantis vanduo - nesustoti, nemanyti, jog viskas yra gerai taip, kaip yra. Nuolat klausti ar gali būti kitaip? Ką galime pakeisti? Ką daryti naujai nei darėme vakar? Nuo mokyklos baigimo labai išgyvenau, jog negaliu susikoncentruoti vienam darbui ir siekti meistrystės, nuolat gyvenu su pilna galva bičių… Skirtumas tik tas, kad vis daugiau pradėtų darbų ir idėjų užbaigiu, randu jėgų nepaleisti kol netvirta.
II dublis
Berašant šis klausimas man priminė įkvepiančią istoriją. Mano bičiulis, teisės profesorius per pirmą paskaitą pirmakursiams visada pasakoja tokią įvykių eigą: “Šiandien jūsų čia 140 įstojusių. Po pirmo pusmečio dalis atkris, kita dalis po pirmųjų metų. Tačiau nemaža dalis liks ir labai stropiai dirbs, nemiegos naktimis, mintinai žinos tai, kam reikia tikro talento įsiminti. Bus pažangiai paskaitas lankantys studentai. Tačiau tarp jų bus ir 2% tokių, kurie į paskaitas nevaikščios, darbų paruošti nespės, o ir egzaminus balansuos ant išlaikymo ribos. Moralas? Atminkite, tie 2% samdys jus.”. Universitete man neužteko laiko, po antrų akademinių atostogų nebegrįžau į mokslus.
3 žmonės, kurie tau padarė daugiausia įtakos?
Serialo Pretendentas herojus Džeroldas
Oskaro Vaildo kūrinys Dorianas Grėjus
Frodas iš Žiedų valdovo
Knyga?
Būtų labai ilgas sąrašas. Šiuo metu skaitau Roberto Petrausko Lemtingus Sprendimus, antrojo pasaulinio karo tematika. Visiems nuolat rekomenduoju Malcolm Gladwell “Išskirtys" ir Ray Immelman "Puikus vadovas. Žlugęs vadovas”.
Kuri spalva tau nereikalingiausia?
Bet kuri, kai jų daugiau nei trys.
Jei netyčia, kas nors tai skaitys - praktiškas patarimas daryti daugiau to, kas įdomu jam.
Imtis to, kas atrodo baisiausia ir neįveikiama. Mažinti ir segmentuoti problemą iki kol vienas segmentas atrodys įveikiamas. Kartoti.
That’s it. Žiūrėsim, kas bus kitas. Tau siūlau irgi apsidairyti, manau, turi ne vieną fainą žmogų šalia - pasakyk jam tai.
Žinok prisipažįstu, aš esu perfekcionistas. Gal ne visur, bet ten, kur man įdomu, galiu prasmegti ilgam. Dailinu, gražinu ir kapstausi nuo vieno šūdniekio prie kito. Pakartoju, o vėliau - vėl iš naujo. Ir taip, kol nebesuprantu, ką aš čia darau… Yra žmonių panašių į mane, tačiau tuo pat metu, turiu krūvą aplinkinių, kurie gali lengva ranka paimti Pareto dėsnį, kalti 20/80 taisyklę savo darbuose ir per juos eiti su vėjeliu. Tačiau ir čia yra niuansų, kai tik jie įsibėgėja, lekia nuo vieno darbo prie kito, nuo vienos veiklos prie kitos.
Ir taip visi pasineriame į 1000 smulkių, kasdienių darbų. “Atsikeli ir varai” - labai geras posakis (ir brandas). Tačiau ilgai taip varant pamiršti, kodėl tai, ką darai yra svarbu, tada darbai ir veikla pasidaro nuobodesni ir nusvyra rankos. Vėliau dar pradedi ir galvoti - “ai, užsiimu kažkokiom nesąmonėmis”. Galiausiai pradedi mąstyti, kad tavo darbai yra labai mažyčiai, nesvarbūs ir ką tu čia gyvenime pakeisi, kai pats esi toks nesvarbus. O kas tada? Tada greičiausiai jau sustoji.
Bet žiūrėk, o jei sustotum kiek anksčiau ir šautum keletą atvirų ir itin paprastų klausimų:
Pala, tai apie ką mes čia?
Kur link čia einame?
Ką, va šitas, konkretus mano darbas duos?
Kaip visą tai atrodys bendrame paveiksle, kurį aš tikiuosi piešti dar 70 metų?
Kodėl verta sustoti anksčiau?
1. Bendras paveikslas
Pirmiausia, ne visada mums pavyksta su(si)vokti aplinkoje, pamatyti kelią, kurį nuėjome ir kur link einame. Tad toks stabtelėjimas ir gilus apmąstymas padeda galvoje nusipiešti didesnį, bendrą paveikslą, kuriame visada gali rasti savo kelrodę žvaigždę.
2. Kur tu?
Antra, aš manau, kad labai svarbu ne tik suvokti, kur link suki su savo darbais, veikla ar visu gyvenimu. Svarbu suprasti, koks vis dėlto esi svarbus, kiek lemia tavo patys mažiausi darbai ir kiek tu gali pakeisti, jei tik pradedi veikti kryptingai!
3. Švara galvoje
Ir trečia, kai galvoje sudėlioji viską į savo lentynas, natūralu, ji pasidaro lengvesnė ir tvarkingesnė, tad atsiranda daug daugiau vietos naujoms mintims, idėjoms. Be to, kai pačiam viskas aišku, žymiai lengviau apie tai papasakoti ir kitam, paprasčiau rasti bendraminčių, tau įdomių žmonių, kurie gal keliauja panašia kryptimi? :) Tuo pat metu gali lengviau pasverti - ar tikrai eini tuo keliu kuriuo nori. Gal kartais verta jį pasukti? :) Bet šį kartą ne apie tai.
Kaip tai atrodo praktiškai?
Gerai, jei vis dar nepavyko atrasti savęs šiame tekste ar norisi daugiau praktiškumo - pažiūrėkime kaip aš tai pritaikau Kavos Drauge.
Nusipiešk bendrą paveikslą
Pirmas žingsnis, kaip ir sakiau, yra sustoti, o tada apsidairyti. Aš tą padarau dažnai, bent kartą per mėnesį. Permąstau apie ką, visgi, yra Kavos Draugas. O čia reikalai yra paprasti - mes sukamės ant dviejų ašių:
Super aukšto klientų aptarnavimo lygio
Pinigų.
Tik du simple dalykai, kurie leidžia mums kasmet paaugti dvigubai. Kad paveikslas būtų kiek įdomesnis, verta paanalizuoti, kaip mes suteikiame tokį aptarnavimą, kokio norime. Taip pat, kaip ateina pas mus pinigai ir kaip visą tai siejasi tarpusavyje. Turint tokį vaizdinį galvoje, jau galima gyventi geriau. :)
Nori atsakymo ir tu? Paimk šratinuką, popieriaus lapą ir užrašyk 10 pagrindinių šios dienos darbų. Perskaityk juos dar kartą bei užduok sau kelis klausimus:
Ką su šiais darbais noriu pasiekti?
Ką noriu sukurti? Kokį pokytį atnešti?
Kas sieja šiuos darbus tarpusavyje?
Tą gali pakartoti su savo savaitės, mėnesio darbais. Sujunk tuos keletą taškų, kad aiškiai pamatytum kryptį, kuria tu visgi trauki, bet ne visada susimąstai. Žinodamas kryptį, lengviau pasversi ir kitus darbus. Taip vieni taps prioritetiniais, o kitų gali būti, kad iš viso nebedarysi, nes jie tiesiog nekurs jokios vertės.
Ir kur čia esi tu?
Mano suvokimu, norint nepaskęsti kasdienybėje reikia kelių svarbių elementų: suvokimo, kur link judi ir jausmo, kad eidamas šia kryptimi esi svarbus. Pirmą elementą jau aptariau. Antrasis irgi būtų labai paprastas, jei sugebėtume dažniau kolegai ar artimajam pasakyti, koks jo darbas yra svarbus ir kaip tai padeda būtent tau. Bet, spėju, taip nėra :))
O kaip jau esu rašęs - tiek man, tiek tau, jaustis svarbiam, jausti, kad darai kažką vertingo - yra būtina (rašyčiau net Ū didžiąją). Nes kai jauti, kad gali kažką pakeisti - tau tarsi atsiranda papildomos rankos! :)
Ok. Tai kaip įsivertinti savo darbų svarbą? Paprasčiausias kelias - ieškoti ryšių: apgalvoti kaip tavo šios dienos nuveikti darbai turės įtakos kolegai? Kaip šis mano įrašas - gali padėti tau? Kaip paprastutė šypsena ir labas rytas Maximos kasininkei, gali pridėti tau 10 karmos taškų? Pamąstome apie tai iš vienos pusės, tada prieiname iš kitos - jei aš kiekvieną savaitę nesiųsčiau klientams klausimų kaip jiems sekasi naudotis kavos aparatu - ar mūsų aptarnavimas liktų itin aukštas? Jei tu nedarytumei to, ką darei prieš skaitydamas - viskas liktų taip gerai kaip yra?
Tik neišsigąsk, uždavęs sau tokius paprastus klausimus, surasi ne vieną darbą, kurie tikrai beverčiai. Tačiau tuo pačiu rasi ne vieną ir ne 10 darbų, kurie tikrai kuria vertę ne tik tau, bet ir kitam. Ir įdomiausia, kad prieš tai tie darbai ir veiksmai galėjo pasirodyti priešingi - maži ir nereikšmingi.
Švari galva
Šita dalis mane kol kas stebina labiausiai. Kai nusibrėži sau aiškią kryptį, kuria judėdamas jauti, jog darai kažką gero ant šio svieto - viskas pradeda dėliotis palankiau. Visų pirma atsiranda švara galvoje. Pradedi mažiau taškytis į šonus. Tau lengviau dėliojasi prioritetai ir tu nebesuki galvos dėl smulkenų, kurių tu nepadarei, nes jos dažniausiai yra ne į temą :) Tavo kely ir aplink tave pradeda formuotis bendraminčių ratas, kuris tau padeda. O nauji žmonės įneša ir naujų vėjų bei idėjų į tavo aplinką.
Žodžiu viskas tik geryn, tad pradžioje surask bent 10 minučių sau - sustok, apsidairyk ir truputėlį pamąstyk.
Prieš kurį laiką gavau klausimą - kas yra mano herojus. Dabartinis arba vaikystės. Ir keista, bet kurį laiką neturėjau ką atsakyti. Kiek pamąstęs supratau, kad tokio tikrai neturiu. Tačiau mane žavi random žmonės, kurie veikia. Taip, tiesiog, kur paima ir daro! Vieni iš jų taip sukasi versle, kiti sporte, treti savo gyvenime. Žodžiu, skirtingi žmonės, skirtingos veiklos, skirtingos emocijos. Bet jie visi mane įkvepia. Ir dažniausiai, dėl įvairiausių smulkmenų.
Kadangi ne visus tuos žmones pažįstu asmeniškai, o tik kartas nuo karto, atsitiktinai pamatau jų darbus, nuotykius - neturiu ir progos padėkoti už motyvaciją, kurią gaunu. Tad nusprendžiau retkarčiais pasidalinti šių random herojų įkvėpimais, taip parodydamas, kad faina, jog tokių žmonių yra!
Važiuojam?
Pirmas. Arnoldas + 499
Čia žmogus iš reklamos pasaulio, kuris paleido Login konferenciją. Patinka man tiek reklama, tiek Login’as, tačiau bent 54 kartus labiau mane stebina jo pastarasis iššūkis, trukęs 100-tą dienų. Pavadinimo nebuvo, tad tebūnie - “į dieną bent po vieną (km)”! Štai ištrauka iš jo facebook įrašo:
Per 100 dienų nubėgau 499 km, taigi beveik po 5 km kasdien. Pasiekiau savo 1K, 5K ir pusmaratonio rekordus, o taip pat bėgau savo ilgiausią atstumą ever.
Beveik 50 dienų iš 100 būčiau iškeitęs į kitą veiklą (tiksliau jokios naudingos veiklos), tačiau visas dienas kažkaip įveikiau. Kartais tai būdavo tik vidurnaktį, dažniausiai vakare Vingio parke, nė karto ryte, teko prisiversti ir keliaujant Normandijoje, Londone, Amsterdame ir Latvijos pajūryje. Vieną dieną buvo baisi migrena, užmigau ir pabudau tik 1:30 ryto. IR BĖGAU. Ir buvo puiki naktis, ir labai gera bėgti. Užskaičiau, nors techniškai jau buvo kita diena. Užskaičiau ir dvi LOGIN dienas, kuomet bėgiojau beveik visą parą, nors neskaičiavau. Kad būtų sąžininga, bendrą dienų skaičių padidinau iki 103 dienų.
Maždaug 40-tą dieną pradėjo skaudėti kelio sąnarius ar tai raumenis (turbūt nėra labai sveika bėgioti kasdien be poilsio?), bet viskas praėjo kelias dienas sumažinus kilometrų skaičių iki minumumo ir pradėjus vartoti papildus bei vitaminus iš Maistas Sportui.
Taigi, 100 dienų disciplinos ir bėgimo! Pertraukų nėra ir nuovargis ne priežastis sustoti. Eina sau, čia gi beveik trečdalis metų… Nežinau, iš kur tokia valia, bet čia man yra awesome! Nykščiai į viršų ir A-Č-I-Ū!
Be to, norėjau jį pagirti bei sužinoti, iš kur čia tas 100 dienų ir kaip pradėti daryti. Va ką gavau.
Dariau "gyvenimo auditą" ir kažkurioje vietoje prie gyvenimo iššūkių prirašiau labai daug nerealių dalykų - nubėgti maratoną, bėgti 100 dienų iš eilės, nueiti 900 km Santiago kelią, nueiti PCT Amerikoje, skristi oro balionu ir pan. Ir po kurio laiko pradėjau daryti tuos savo užrašytus iššūkius. Tiesiog šaltu veidu suprantu, kad šiandien pradėsiu ir tiek.
