#morkos

[draugai]

Morkas leist ravėt tai čia jau aukščiausio lygio pasitikėjimas iš močiutės

G. apie daržą

[bukimevieningi]

Morkos itin sveika akims? Bet juk tai – melas, padėjęs sąjungininkams nugalėti nacius

Morkos itin sveika akims? Bet juk tai – melas, padėjęs sąjungininkams nugalėti nacius

Ko gero, daugeliui (bent jau vaikystėje) teko girdėti ar būti paragintam kuo dažniau graužti morkas, nes morkos stebuklingai gerina regėjimą. Tiesa ta, kad šis teiginys – iš piršto laužtas absoliutus melas. Dar beprotiškiau yra tai, kad šis mitas padėjo sąjungininkams apmauti ir nugalėti nacistus. Kaip?

Pasirodo, yra štai kaip: morkose gausu beta karoteno (vitamino A). Išeitų, kad valgant daug…

View On WordPress

[plaktukai]

Morkų sriuba, nes pavasaris ir vėl dar neatėjo

Pirmą kartą prieš pavasario atėjimą aš neapsikvailinau ir, manau, tai rodo, kad aš jau tapau suaugusiu, brandžiu žmogumi. Turiu omeny, kad dar prieš pavasariui ateinant aš jau turėjau pasiruošus lietpaltį ir pavasarines balerinas (kurios pirmą kartą apsiovus per maždaug 5 minutes man paleido kraujus). Labai geras jausmas būti lauke su pavasariniu paltu jau, apsirengus šviesiom spalvom, apsimetant, kad viskas tavo gyvenime pozytivu ir sklandžiai einasi. Bet bute, panašu, kad reikia sėdėti su žieminiu paltu, nes valdžia (vagys, oligarchai) sugalvojo atjungti šildymą per anksti. Dabar naktį, kai miegu su megztiniu ir vilnonėm kojinėm, girdžiu, kaip drėksta sienos ir plečiasi po tapetais pelėsis. Pasišildyt normaliai galima tik prie dujinės, todėl nusprendžiau šiandien virti sriubą (taip pat sriubos virimas susijęs su faktu, kad vėl aš bandau čia kažkokią dietą sau prisitaikyt ir numest svorio).

Kaip matote iš sriubos išvaizdos, tai trinta sriuba vulgaris (parašyčiau kursyvu, bet tumblr ant tiek pakeitė savo user interfeisą, kad aš 15 minučių ieškojau, kaip nuotrauką įdėti). Receptą aš išsisaugojau iš žurnalo Bon Appetit 2014 m. lapkričio mėnesio numerio. Man labai patinka rubrika tam žurnale, kur žmonės rašo “Mielas žurnale, aš prieš penkis metus valgiau steiką tokiam ir tokiam restorane, man labai patiko. Gal galėtum gauti receptą?”, ir žurnalas gauna receptą. Tai šitas sriubos receptas irgi yra iš tokios rubrikos, nes kažkam šita sriuba labai patiko. Tiesą sakant, man jinai irgi patiko, nes aš labai buvau savimi nusivylus žiemą, kai man neišėjo išvirti trijų sriubų iš eilės. Šitą išėjo.

Kaip iš spalvos matosi, ši sriuba gaminama iš plačiai paplitusios mūsų šalyje oranžinės daržovės, kuri turi viduje kažko, kas gerina regėjimą, padeda kažkaip įdegt labiau ir dar šitą daržovę atseit mėgsta triušiai (bet jos lupynas mėgsta ir šunes, išbandyta). Iš tikrųjų tas kažkas vadinasi karotinas, o karotinas ne paslaptis visiems, kad kyla iš morkų, nes carrot > karotinas, ar jūs pagaunat ką aš išvis norėjau pasakyti?

Dar norėjau pasakyti apie šitą sriubą, kad jinai yra egzotiška, bet biudžetinė, ir jei algą jau išleidot, o avanso dar negavot, vistiek sukrapštysit ant sudedamųjų dalių, ir turėsit ką nusinešti į darbą kitą dieną! Aš gyvenime nesuprasiu žmonių, kuriems sriuba yra tik pirmas patiekalas. Aš, nors nesu iš kūdųjų, taip užsikemšu nuo sriubos, kad po jos man labai ilgam palieka sotumo jausmas. Taip pat dar patarimas - jeigu jūs išsivirėt sriubos ir prie jos nusipirkot šviežios duonos: suvalgykit iš pradžių sriubą, o po to duoną, nes nieko nėra skaniau už šviežią duoną, valgomą be nieko; ir taip jūs turėsite du patiekalus, nors būtumėt juos suvalgę kaip vieną, pagaunat ką aš noriu pasakyti?

Sriubai reikės (iš akies įvertinus, man kiekis atrodo kaip kad trims žmonėms, nors recepte rašo, kad keturiems):

100 g sviesto

vieno vidutiniško svogūno

pusės kilo plautų morkų (labai patogu, nes jų galima neskusti, nes truputis dirvožemio su nitratais dar niekam nepakenkė, o ir kaip tik išsivysto tikimybė, kad jūs galite tapti iksmenu)

ekologiško daržovių sultinio kubelio

krano, iš kurio galima įsipilti vandens

400 ml skarbonkės kokosų pieno

2 v. š. Srirachos padažo

druskos, pipirų

Koks yra trintų sriubų pliusas? Toks, kad daržoves galima supjaustyti bilenkaip, nes vistiek jos bus sutrintos. Taigi, svogūną ir morkas supjaustykite bilenkaip, tik vistiek išlaikykite šaltą protą, nes viskas turi būti daugmaž vienodo dydžio. Pvz. aš svogūną supjausčiau žiedais, nes tingėjau, o morkas supjausčiau diskeliais, nes tingėjau smulkiau ir man nepatinka tas triukšmas, kai peilis trenkiasi į lentelę, kai pjaustai kietas daržoves.

Tada imat puodą, dedat jį ant ugnies aukštesnės negu vidutiniška ir metat į puodą sviestą. Leiskit jam ištirpti, bet neleiskit prisvilti, nes jei svils, tai ugnis bus per didelė. Kai ištirps, sumeskit į puodą svogūną ir morkas, įberkit biški druskos ir pipirų, šutinkit 15 minučių. Link pabaigos gali truputį paruduoti puodo dugnas, bet čia normalu, nes supylus skysčius, tie svilėsiai gražiai atkimba. Kai praeis 15 minučių, meskit sultinio kubelį į puodą, įpilkit 470 ml vandens, supilkit kokosų pieną ir Srirachą, išmaišykit, leiskit užvirt ant primažintos ugnies ir virkit 40 minučių. Kai išvis, jeigu jūs laimingi, sutrinkit sriubą su pagaliniu blenderiu, jeigu nelaimingi, palaukit, kol biški atvės, ir sutrinkit su kokteiliniu blenderiu. Sriuba bus labai tiršta, dėl to pagal skonį ją patartina praskiesti su vandeniu (nebent jums patinka labai tiršta, kurioje šaukštas stačias stovi). Aš supyliau papildomai pusę litro vandens ir išgavau labai malonią konsistenciją. Papildomai patarčiau įdėti druskos, ir tada galima jau valgyti. Arba galima dar ant viršaus pabarstyti ko nors žalio, nes vistiek atseit jau pavasaris.

[plaktukai]

Morkų ir kokosų pieno sriuba

Turiu klausimą - pagal ką jūs nusprendžiant, kuriuos ingredientus pavadinime sakyti, o kuriuos ne? Aš labiausiai mėgstu sugalvoti pavadinimą, kuris iš viso neatskleistų ingredientų (pvz. Sekmadienio depresijos sriuba, Pirmadienio nuobodulio kepsnys ir t. t.), bet kartais tai atrodo n00biškai ir aš pasijaučiu kaip šėką pjovus. Šioje mano gamintoje sriuboje rasime morkų, svogūnų, kokosų pieno, pupelių ir apelsinų sulčių. Kadangi tipo aš mokslininkė, tai priėjau tokių išvadų:

1. Pavadinime išvardijami ingredientai, kurie sudaro patiekalo pagrindą. Taip aš ir padariau. Nors sriuboje daug svogūnų, bet svogūnai ir taip jau būna kiekvienam patiekale (kitaip sakant hitas viso pasaulio virtuvėse jau 10000 metų), tai jų nereikia vardyti. O kad skaitytojas nepasibodėtų rašytojo kūryba, negalima ir išvardyti daugiau nei trijų ingredientų, bo užpis skaityt. Trys būtų tas optimalus skaičius (priklausomai dar nuo to, koks tas ingredientas, jeigu tai "obuolys" - OK, jei "musių užpakalinių raumenų išpjovos rėmuo" - tai neverta, nes labai prasitęs pavadinimas.

2. Pavadinime išvardijami ingredientai tie, kurie suteikia patiekalui egzotiškumą. Tai padės atkreipti potencialaus internete žioplinėjančio kvaišelio dėmesį. Tarkim, jūs gaminate vištieną su daug visokių daržovių, bet pagardinate pipirais iš Somalio, tai pavadinime taip ir rašot - "Vištiena su pipirais iš Somalio", o ne "Vištiena su įvairiomis šakninėmis daržovėmis bei pora ankštinių kultūrų, o ir dargi pipirais iš Somalio".

4. Pavadinimą sudaro du žodžiai, arba vienas, dar blogiau (išskyrus atvejį, aprašytą 4 punkte žemiau). Laikas nupūsti dulkes nuo tokių atgyvenų. Tik man labai sunkiai sekasi sugalvoti, koks čia galėtų būti vieno žodžio pavadinimas. Į galvą šauna tik "Balandėliai" ir "Cepelinai", kurių receptai ne internete, o šeimos analuose turėtų būti užrašyti. Aišku, kartais būna klasikiniai receptai su vieno žodžio pavadinimu, bet tuos receptus išvis neįdomu skaityt. 

3. Pavadinimui sugalvoti pasinaudojate savo kūrybos versme. Čia kaip ir geriausias variantas. Skaitant Skonių blogą, matosi, kad nelabai kam sekasi su šiuo variantu.

Čia tokia būtų atmestina šios temos interpretacija. Giliau lįsti tingiu, nes karšta ir šiaip noriu greičiau pabaigt šitą receptą, kad galėčiau pasikasyt kojas.

Dabar pasakysiu, ko jums reikės nusipirkti iš Rimi (tai mano šiuo metu mėgstamiausias prekybos tinklas) šiai sriubai:

dviejų didelių svogūnų, juos reik smulkiai supjaustyti ir verkti (arba galite iš šabakštyno kur nors išsikasti)

450 g morkų, sugabaliukintų (čia buvo maždaug trys didesnės negu vidutinės morkos)

gabaliuko sutarkuoto imbiero (iš akies aš visada renkuosi tą gabaliuką, bet niekada jis nebūna ilgesnis negu pirštas)

2 v. š. nekalto alyvuogių aliejaus

2 v. š. garam masala

60 ml apelsinų sulčių

maždaug vieno litro vandens (iš akies)

200 ml kokosų pieno (dabar aš užsinorėjau išsimaudyt kokosų piene, nes turbūt jis turi puikių drėkinamųjų savybių. Aš tiesiog gulėčiau, o kokia Kleopatra piltų man ant galvos tailandietišką medų ir tai būtų visokeriopa palaima)

dviejų skarbonkių pupelių po 400 g - naudokit maišytas pupeles, nes taip įdomiau ir jų yra pirkti Rimi, o IKI - šūdas!

viskas.

Turbūt ir kvailiui aišku, kaip gaminti sriubą - reikia didžiausio namų puodo, o galima naudoti ir vonią, jeigu po ja jums išeis užkurti ugnį.

Į puodą (vonią) šliūkštelkite alyvuogių aliejaus ir kepkite svogūnus bei morkas maždaug 15 minučių ant menkos ugnies, kad nepradėtų svilti. Tada suberkite garam masala ir imbierą, pakepinkite dar kokią minutėlę, per kurią galite pažaisti tokį žaidimą: pamajakinkit penkiems bet kuriems kontaktams iš savo mobileko, kuris pirmas atmajakins, tą ir pasikvieskite pietų.

Dabar reik supilti sultis ir vandenį. Tada virti kokią 10 minučių nuo užvirimo (ech, tas sviestas sviestuotas) ir supilti kokosų pieną. Po to galite sriubą sublendint arba ne. Aš tai neblendinau, nes tingėjau.

Suberkit į sriubą pupas ir dar pavirkit porą minučių. Šit jums ir patiekalas. Galit pridėti druskos ir kokių nors kitokių prieskonių (girdėjau, kad pipirai iš Somalio tikrai čia tinka).

"Labai skanu su šviežia duona", sakau jums ir atsisveikindama išeinu spausti spuogo, kuris man išdygo antakyje.

[plaktukai]

Pyragas su nuodėmėmis

Skamba beveik kaip kad su nuodais. Iš dalies daug saldumo per dieną suvartoti yra toks mini organizmo apnuodijimas, nes po to norisi prigulti, po prigulimo norisi kažko sūraus, tada vėl grįžti prie tos nuodėmės, kuria apsinuodijai, o mintyse kartoji "Viskas, nuo rytojaus jau tikrai laikysiuos dietos".

Tai va, aš tikrai prisiekiu, kad jau nuo rytojaus laikysiuos dietos. Nusprendžiau šiek tiek atvirkščiai pažvelgti į priimtus grožio kanonus: būsiu žiemą graži, o vasarą baisi. Bet čia lengva, nes žiemai tiek gražių rūbų būna - paltai, megztiniai, švarkai juodi, odiniai sijonai ir pan. Vasariniai ploščiai visi glamžosi ir nervina, maikutės būna šūdinos kokybės ir nusibumbuluoja, o ant šviesių basučių prasispaudžia pirštų antspaudai, kuriuos tipo galima išvalyti su pienu, bet ką čia gali žinot, gal tai iš tikrųjų bus vienintelių vasarinių batų sugadinimas. Ai, dar juk vasarą reikia visada būti su pedikiūru.

Bet šis pyragas nesusijęs su dieta. Jis susijęs su pasaulio skanumais ir malonumais. Aš net suvalgyčiau tokį pyragą ant karto, nes jis skatina priklausomybę. Gerai, kai namie būna daugiau negu vienas smaližius, tada mini antsvoris pasiskirsto tolygiai ant visų šeimos narių. Šiaip manau, kad realu kokius du kilus priaugt jeigu suvalgius šį pyragą.

Perspėjimas - pyragas tikrai yra labai saldus, kaip pirmasis vaikino bučinys, bet, aišku, jeigu rimtai myli, tai ir visi bučiniai būna saldūs, nesvarbu, ar jie pirmieji, ar 15876043-ieji. Čia truputį per daug triedaliniu stiliumi gal pasakiau, bet supraskit, žmonės, kad bus saldu, dėl to neišeis iš karto suvalgyti penkių gabaliukų (nors gerai įmitęs gliukozės fanas tai suvalgytų).

Čia meniška mūsų namų virtuvės nuotrauka. Kai sakau mūsų, tai nesakysiu, ką turiu omeny, nes aš kaip ir savo nuosavos šeimos neturiu, o mano tikroji šeima jau kaip ir atsisakius manęs. Jie mane tik prisimena, kai reikia kokį pyragą iškepti.

Dabar išvardinsiu, ko reikės šiam rojaus pyragui (čia šiek tiek netgi pati nustebinsiu save, nes viskas išvardinta tokia tvarka, kaip reikia sudėti - ačiū riebaluotam lapeliui, ant kurio viską užsirašiau ir kuris jau kokį mėnesiuką man tarnavo kaip nektarinų ir persikų kauliukų pasidėjimas nenorint išterlioti darbo stalo, bet tingint eit iki šiukšliadėžės):

4 ekologiški kiaušiniai (visada mano bloge naudojami ekologiški kiaušiniai iš kedžiavos);

402 g cukraus (čia tokie ateivio skaičiai gaunasi, kai verčiasi puodeliai į gramus);

336 ml aliejaus (pačio šūdiniausio namų aliejaus - toks dažniausiai būna rapsų arba saulėgrąžų);

250 g grūdų dulkių (kaip mano gerbėjai priprato prie vampyro priešnuodžio, taip dabar tegul pripranta prie šito apibūdinimo);

1,5 a. š. sodos;

1 a. š. druskos (kitaip sakant to, į ką pavirto Loto žmona);

2 a. š. kepimo miltukų;

2 a. š. cinamono;

2 puodeliai smulkiai sutarkuotų morkų. Nors manau, tai ir kvailiui aišku, kad burokinei tarkai čia ne vieta, o jai vieta šaltibarščiuose.

Ne paslaptis, kad jei tešloje yra morkų, jinai labai dėl to sveikatinga. Gal jeigu ans valgytų tokio pyrago kasdien pietums, vakarienei ir šiaip užkandžiams, tai ir įdegtų po šimto metų. Morka kaip daržovė yra per daug nuvertinta, nes ji neranda vietos visokiose dabar populiariose levandų provanso bezdalų viduržemio virtuvėse, pas kiniečius ją irgi nelabai naudoja, nes ji ten būna tik salotose, o lietuviai užsisakinėja tik karštą, nes dažniausiai būna ubagai... Aš irgi šiuo metu prie ubagų prilinkus, tai galiu šaipytis.

Vienu žodžiu, morkos šiaip skanios, bet turbūt žmonės tingi jas skusti.

Kadangi pyragą dariau seniau truputėlį, tai neatsimenu, ar kiaušinius, cukrų ir aliejų reikia suplakti su mikseriu, ar nereikia. Palieku jums patiems nuspręsti. Duodu tik užuominą: senovėje mikserio žmonės neturėdavo.

Tada į šlapalą reikia sudėti viską, kas liko iš viršuje išvardintų dalykų. Galima apsimesti žiauriai daug nusimanančiu virtuvėje ir viską maišyti su spatula, nors realiai ji čia nereikalinga, bet aš kai ją naudoju, bandau pasimaivyti prieš savo šeimą. Panašu, kad kuo toliau, tuo labiau aš debilėju.

Kai tešla atrodo taip, kaip nuotraukoje, o jinai taip atrodo beveik iš karto, galima ją supilti į skardą su įtiestu popieriumi ir kepti. Ant šimto aštuom laipsnių 30-40 minučių.

Kai pyragas iškepa, reikia prabadyti skyles, kad būtų galima supilti karamelę. Man sesė liepė badyt skyles su kremo išspaudėju, bet jos gavosi tokios sakyčiau nesubtilios ir karamelė konkrečiai įsiliejo į pyragą. Kitą kartą bandyčiau prabadyti tik su šakute, bet čia jums, mieli gerbėjai, rinktis pagal savo sugedimo laipsnį. Kaip ir palieku jums patiems karamelės pasidarymo recepto susiradimą. Mūsų namuose karamelės dievukas yra mano sesė, tai jinai kažkaip ten ją padarė iš vandens, grietinėlės ir cukraus. Jai pusiau neišėjo, nes pusė karamelės sulipo į gumulą. Kitą pusę aš užpyliau ant pyrago.

Tada pyragas eina dviems valandoms į šaldytuvą.

Paskutinis etapas - minimalistinio tinko stiliaus glaistas ant viršaus. Jam reikės:

pakelio filadelfijos be nieko;

252 g cukraus pudros;

63 g sviesto.

Viską suplakti su mikseriu ir užtepti ant viršaus. Galima valgyti iš karto.

Ko aš nedariau: nedėjau į nieką vanilės ekstrakto, nes aš jo neturiu; nedėjau dar karamelės ant glaisto viršaus, nes to jau būtų buvę per daug; nepakeičiau filadelfijos kokiu nors panemunės pievų šūdu, nes tuo metu galėjau sau leisti ją pirkti! O dabar einu padepresuot, kad kodėl maistas tai ne rūbai.